- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos ornitologai jau vienuoliktą kartą tradiciškai skelbia žiemos paukščio akciją. Akcija skirta vienos iš Lietuvoje žiemojančių paukščių rūšių apskaitai, siekiant įvertinti žiemojančios populiacijos ar atskirų individų gausą ir žiemojimo atvejus.
Dažniausiai ši akcija skelbiama retesnėms, ne plačiai paplitusioms ir sunkiau pastebimoms paukščių rūšims, todėl ar akcija pavyks, labai priklauso ne tik nuo pačių ornitologų, bet ir nuo paukščių stebėjimo entuziastų, gamtos mylėtojų, fotografų.
Ne mažiau vertingi ir atsitiktinės registracijos atvejai prie namų, važiuojant automobiliu, žvejojant ar kitaip leidžiant laiką gamtoje. Akcija skirta visiems bent kiek pažįstantiems paukščius, galintiems atskirti tais metais numatytą stebėti paukščių rūšį.
2019-2020 metų žiema skelbiama jūrinio erelio (Haliaeetus albicilla) stebėjimų žiema. Jūriniai ereliai yra vieni stambiausių, ištisus metus mūsų šalyje sutinkamų plėšriųjų paukščių. Sveria 4 – 7 kg, o atstumas tarp ištiestų sparnų galų gali siekti net 2,4 metro. Priklausomai nuo geografinio paplitimo šie ereliai gali būti sėslūs, migruojantys ar klajojantys. Į švelnesnio klimato šalis migruoja jauni, dar nesubrendę bei šiauriau gyvenantys jūriniai ereliai.
Mūsų šalyje gyvenantys suaugę jūriniai ereliai yra sėslūs ir savo lizdaviečių apylinkėse laikosi ištisus metus. Jauni, dar nesubrendę paukščiai dažniausiai klajoja nedideliais atstumais, tačiau kartais gali nuskristi piečiau daugiau kaip tūkstantį kilometrų. Ši tarptautiniu mastu saugoma rūšis dar visai neseniai daugelyje Europos šalių buvo laikoma išnykusia ir tik dėl intensyvių apsaugos priemonių populiacija palaipsniui atsistatė.
Lietuvoje nuo XX a. pradžios perinčių jūrinių erelių nebebuvo aptinkama, o pirmieji lizdai vėl rasti tik praeito amžiaus pabaigoje. Šiuo metu mūsų šalies populiacija vertinama 150 – 170 porų. Manoma, kad mūsų šalyje gali žiemoti 400 – 500 jūrinių erelių. Bene svarbiausia jūrinių erelių žiemavietė šalies kontinentinėje dalyje yra Nemuno upė Kauno mieste. Žiemą, paspaudus rimtesniems šalčiams, Kauno mieste prie neužšalusios Nemuno upės atkarpos ar nedidelių properšų žiemoja 3 – 14 jūrinių erelių.
Ši paukščių rūšis pasirinkta norint sukaupti naujų, išsamesnių duomenų apie jos gausumą mūsų šalyje žiemos mėnesiais, įvertinti jų amžiaus struktūrą, naujas susitelkimo vietas bei lizdavietes, kylančias grėsmes. Šių metų stebėjimai gali būti įdomūs ir tuo, kad be pačių paukščių aptikimo faktų, stebėtojai gali prisidėti prie žiedų nuskaitymo, nes jūriniai ereliai yra žieduojami spalvotais žiedais, kurių įrašus galima perskaityti naudojant optiką ar fotografuojant. Kaip sako organizatoriai, todėl kiekvienas visuomenės narys, galintis prisidėti prie šios gražios akcijos savo stebėjimu, yra svarbus ir gali įnešti bent nedidelę dalį indėlio į rūšies apskaitas, mokslinius tyrimus, o tuo pačiu ir į apsaugą.
2019-2020 metų žiemos akciją organizuoja Lietuvos ornitologų draugija kartu su viešąja įstaiga „Gamtosaugos projektų vystymo fondu“ bei Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejumi.
Daugiau informacijos rasite čia.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdos centre – briedis13
Prasidėjus rudeninei miško žvėrių migracijai sekmadienio vakarą Klaipėdos centre pasirodė miško galiūnas briedis. ...
-
Ištyrė ir atskleidė, kodėl pablogėjo maudyklų vandens kokybė5
Prastėjančią maudyklų vandens kokybę galėjo lemti didesnė paukščių populiacija, gausesni lietūs ar išaugę lankytojų srautai, sako Higienos institutas (HI). ...
-
Atskleidė, kuriuose miškuose pilna grybų, bet jų niekas nerenka20
Dzūkijoje grybų supirkimo punktų – vienas kitas, nes dėl sausros miškai tušti, tuo metu rytų Lietuvoje punktų galėtų būti ir daugiau – miškai pilni voveraičių, baravykų, raudonikių ir kitų grybų, tačiau nėra su...
-
Laukiniai gyvūnai sėja nuostolius keliuose11
Susidūrus su laukiniais gyvūnais kelyje, padariniai būna skaudūs – stipriai apgadinamos transporto priemonės, žūsta gyvūnai ar net žmonės. Antroje rugsėjo pusėje prasideda laukinių žvėrių poravimosi metas, todėl gyvūnai turi mažiau bai...
-
Dėl radinių miške – nuostaba ir mįslės3
Netikėti grybautojų radiniai miškuose gali ir priblokšti. Kai kas tankmėse rado kiaušinių krūvą, o viena klaipėdietė aptiko milžiniškus ragus. Dar kitas klaipėdiečio radinys miško glūdumoje užminė mįslių net k...
-
Kaimuose prasidėjo nemokama šunų ir kačių sterilizacija: kasdien kastruos po pusšimtį keturkojų24
Šiandien Lietuvoje startuoja nemokamos šunų ir kačių kastracijos iniciatyva, kuria siekiama pristabdyti spartų gyvūnų populiacijos plitimą Lietuvos regionuose. Meškalaukio kaime (Pasvalio raj.) sudėtingomis sąlygomis įkurta laiki...
-
Ministerija naują sezoną siūlo leisti sumedžioti 60-čia daugiau vilkų8
Naujo medžioklės sezono metu siūloma leisti sumedžioti beveik 60-čia daugiau vilkų, nei šį – Aplinkos ministerija 2023–2024 metais ketina nustatyti 341 vilko sumedžiojimo limitą. ...
-
N. Marčėnaitė: kai kurie mūsų poelgiai atima Žemę iš ateities kartų8
Be gamtos savo gyvenimo neįsivaizduojanti menininkė Nomeda Marčėnaitė sako, kad dažnas laukia, kol pradės svilti uodega, kad imtų rūpintis supančia aplinka. „Mūsų vaikai turi teisę į šitą pasaulį, o mes, šitaip negalvodami, ...
-
Įsigalioja žvejybos ribojimai lašišų ir šlakių žvejybai
Pirmadienį įsigalioja papildomi žvejybos ribojimai lašišų ir šlakių žvejybai. ...
-
Panevėžio, Joniškio rajonuose dėl miško kenkėjų pažeidimų skelbiama stichinė nelaimė7
Miško kenkėjų pažeidimai dar dviejose savivaldybėse – Panevėžio ir Joniškio – pasiekė stichinės nelaimės miškuose lygį, ketvirtadienį pranešė Valstybinė miškų tarnyba. ...