„Pievos ir vanduo – abu labai svarbūs dalykai. Pievose gulbės maitinasi. Aišku, ir vandenyje randa kažkiek maisto. Sužaliavusias naujai žolytes, šaknis rauna, bet nemažai laiko praleidžia ir laukuose, javuose, ražienose, kur randa pakankamai maisto“, – sakė ornitologas Vytautas Eigirdas. 

Regis, keistus šokius gulbės giesmininkės viena prieš kitą šoka plunksnas kedendamos. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Turbūt aiškinasi santykius, kur toliau traukti, ar apie orus šnekasi“, – aiškino ornitologas.

Gulbės skuba užsiimti perėjimo vietas. Dalis jų pas mus žiemojo, bet didesni – grįžusiųjų pulkai.

Vieversių dar negirdėti ir nematyti, bet tokiu oru jau galima tikėtis išvysti ir juos. Vieversys man – pagrindinis pavasario pranašas.

 

„Gulbės vadinamos netolimaisiais migrantais. Kai gruodžio viduryje buvo paspaudęs šaltukas, vandens telkiniai užšalo, gausiai prisnigo, tai jos pasitraukė piečiau link Lenkijos ar Vokietijos, kitos galėjo ir iki Olandijos nuskristi. O atitirpus ledams, sniegui, jos jau iškart keliauja į savo perėjimo vietas“, – apie šių sparnuočių kasdienybę pasakojo ornitologas.

Pamario gyventojai sako, kad sparnuočiai nutupia ne šiaip – praneša apie ateinantį pavasarį.

„Pirmosios apie pavasarį praneša gulbės. Jos čia pulkais suskrenda“, – teigė pamario gyventojas.

Pavasarį jau nori skelbti ne tik gulbės ar žąsys, bet ir kiti paukščiai.

„Sausio pradžioje pasirodė pirmosios gervės. Jos, panašiai kaip ir gulbės, yra tie netolimieji migrantai. Vos nutirpus pievoms ir kai jau gali rasti maisto, jos iškart skuba grįžti namo. Dar sausį ant ledo lakstančių ir pempių matėme. Tiesa, dar vieversių negirdėti ir nematyti, bet tokiu oru jau galima tikėtis išvysti ir juos. Vieversys man – pagrindinis pavasario pranašas“, – sakė V. Eigirdas.

Nors didžiosios paukščių sugrįžtuvės būna kovo pradžioje, sparnuočiai pagal orus gyvena. Tad esą net sunku pasakyti, kada pirmieji paukščiai grįžo namo.

„Kai kurie jau grįžo gruodžio pabaigoje. Gamtos pasaulyje tai gana normalus reiškinys, nes jeigu nebūna didelių šalčių, žiema – šilta, kiti gali puikiai čia ir peržiemoti“, – dėstė V. Eigirdas. 

Pasak ornitologo, kadangi paukščiai akylai stebi orus, pas mus atskridę netolimieji migrantai vėl gali nuskristi į žiemavietes, jeigu šalčiai dar užkluptų.