- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Biologinės įvairovės dieną aplinkosaugininkai supažindina su pelėdų situacija Lietuvoje. Šių paukščių rūšys yra labai skirtingos tiek savo dydžiu, tiek gyvenamąja aplinka, bet visos jos – jautrios trikdymui ir aplinkos pokyčiams, jų apsauga yra sudėtinga.
Tik kelios pelėdų rūšys yra dažnos ir jas galima sutikti beveik visoje šalies teritorijoje.
Net septynios pelėdų rūšys yra įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą, iš jų penkios – didysis apuokas, uralinė pelėda, žvirblinė pelėda, lututė ir balinė pelėda – saugomos ES Paukščių direktyvos.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio-analitinio centro ekspertės ornitologės dr. Gintarės Grašytės teigimu, pelėdos labai išskirtiniai paukščiai, jautrūs aplinkos pokyčiams ir jų apsauga yra sudėtinga.
Didžiausią grėsmę jiems kelia miškų kirtimas ir šlapynių sausinimas, taip pat įtaką daro klimato kaita, grobio pokyčiai, trikdymas, invaziniai plėšrūnai ir kt.
„Paukščiai yra prisitaikę, kad jaunikliai išsirita būtent tada, kai aplinkoje būna daugiausiai grobio. Bet klimatas šiltėja, pelės pradeda veistis anksčiau ir daug grobio aplinkoje būna ne tada, kai auga jaunikliai, o daug anksčiau. O tada, kai jaunikliai auga, jo jau nebūna,“ – pateikė pavyzdį G. Grašytė.
Mokslininkė išskyrė „Natura 2000“ tinklo teritorijas penkioms pelėdų rūšims. Vykdomos pelėdų apskaitos, stengiamasi užtikrinti palankias sąlygas, kad jos išliktų.
Daugiausia tokių teritorijų yra įsteigtų žvirblinei pelėdai – aštuonios teritorijos visoje Lietuvoje – nuo Kamanų pelkės iki Labanoro.
Didžiajam apuokui ir balinei pelėdai Lietuvoje įsteigta tik viena saugoma teritorija – Nemuno deltoje.
Uralinė pelėda yra paplitusi tik Šiaurės ir Rytų Lietuvoje, ji saugoma dviejose teritorijose – Biržų girioje ir Adutiškio-Guntauninkų miškuose.
Lututė saugoma penkiose teritorijose – Aukštaitijos nacionaliniame parke, Labanoro, Rūdninkų, Dainavos giriose ir Čepkelių pelkėje.
„Svarbu joms užtikrinti ramybę veisimosi metu, nesausinti dar išlikusių šlapynių ar atkurti nunykusias, riboti invazinių plėšrūnų gausą. Ir Lietuvos miškuose bei pelkėse toliau galėsime klausytis pelėdų ūbavimų“, – kalbėjo mokslininkė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kovotojai su klimato kaita žada sukilimą25
Jie plikomis rankomis prisiklijuoja prie asfalto, paralyžiuoja eismą milijoniniuose miestuose, rizikuoja svetimomis gyvybėmis. Šiandien jie reikalauja kovoti su klimato kaita, rytoj žada sukilti prieš turtinguosius. Kas toji „Paskutin...
-
Kaip saugiai vežti vaikus ir gyvūnus?3
Suaugusiam žmogui saugumas kelionės metu įprastai reiškia tai, kad automobilyje įrengtos oro pagalvės, o keleivis segi saugos diržą. Tuo tarpu, mažamečio vaiko ar gyvūno saugumo užtikrinimui tenka imtis papildomų priemonių. Kitu atveju &nda...
-
VDU Botanikos sode Kaune pražydo šimtai įvairiaspalvių rododendrų1
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune prasidėjo gausiausios čia auginamos dendrologinės kolekcijos – rododendrų – didysis žydėjimas. ...
-
Kuršių mariose mažėjant ištirpusio deguonies koncentracijai gali pradėti dusti žuvys2
Šią savaitę Kuršių mariose Juodkrantėje ir Klaipėdos uoste atlikti hidrologiniai stebėjimai rodo, jog ištirpusio deguonies koncentracija Marių vandenyje pradėjo mažėti, o tai kelia pavojų žuvims. ...
-
Pajūryje užfiksavo Lietuvoje retai pastebimą reiškinį11
Internautai užfiksavo įdomų ir retai Lietuvoje pastebimą reiškinį – fata morgana. ...
-
S. Gentvilas Sosnovskio barščius siūlo naikinti įtraukiant savivaldą ir gyventojus15
Aplinkos ministras ragina savivaldą labiau prisidėti naikinant sveikatai pavojingus Sosnovskio barščius. Simonas Gentvilas taip pat sako, kad šalyje sparčiai plintantį invazinį augalą galima naikinti per talkas, be didelio finansavimo. ...
-
Prisidėkite: Lietuvoje – upių ir pakrančių švarinimo akcija11
Trečiadienį Lietuvoje prasideda upių ir jų pakrančių švarinimo akcija „River Cleanup Lietuva“. ...
-
Druskininkai: į Nemuną išpiltas biologinis preparatas upinių mašalų lervoms naikinti2
Į Nemuną išpiltas biologinis preparatas upinių mašalų lervoms naikinti, antradienį skelbia Druskininkų savivaldybė. ...
-
Lietuvos upių turtai – dideli, bet nebranginami3
Bėgant metams Lietuvoje žmogaus santykis su upėmis labai pasikeitė. Kadaise upės buvo gerbiamos ir net dievinamos, o vėliau naudotos ūkio veiklai, siekiant išspausti kuo daugiau naudos. Taip įvairiuose šalies kampeliuose atsirado kone 1,5...
-
Mokslininkai smalsuolių prašo negadinti vabalų gaudyklių1
Pastebėjote medyje ryškiai žalią objektą? Nelupkite, nenutraukite ir negadinkite – tai viso labo feromoninė gaudyklė, skirta uosiams pavojingo invazinio vabalo stebėsenai, tad jos viduje nieko, be kelių vabalų, įdomaus nerasite. ...