Praėjusiais metais į mokslininkų rekomenduojamus vandens telkinius išleista 174 tūkst. lašišų, 155,5 tūkst. šlakių, 198 tūkst. margųjų upėtakių, 21,5 tūkst. aštriašnipių eršketų, 0,2 tūkst. sterlių, 206 tūkst. sykų, beveik 13 tūkst. baltųjų amūrų, 3,8 tūkst. margųjų plačiakakčių, 34,8 tūkst. lynų, 5,8 tūkst. auksinių karosų, 39 tūkst. karpių ir 4 tūkst. ypač retų žuvų – ūsorių.

Žuvininkystės tarnyba kasmet valstybinius vandens telkinius įžuvina ir plėšriosiomis žuvimis. Praėjusiais metais į valstybinius vandens telkinius išleista beveik 10,5 mln. nedraugiškų, bet labai reikalingų kitoms rūšims žuvų: 3129,5 tūkst. lydekų, 1444,1 tūkst. starkių, 5800 tūkst. vėgėlių ir 53 tūkst. šamų.

Atliekant šiuos darbus, kasmet dalyvauja ir Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai. Aplinkos ministerija nuo 2018 m. kasmet prisideda prie žuvų įveisimo į valstybinius vandens telkinius plano vykdymo, skirdama 300 tūkst. eurų žvejų mėgėjų labai vertinamų žuvų įsigijimui.

Dalis lydekų šiųmetukių (155 tūkst.), baltųjų amūrų (12,985 tūkst.) ir margųjų plačiakakčių dvivasarių (3,8 tūkst.) buvo įsigyta ir įžuvinta iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų. Kitų žuvų rūšių atkūrimą ir gausinimą Lietuvos vidaus vandenyse remia ES programos, didesnė dalis lėšų gaunama iš Lietuvos nacionalinių programų.

Vadovaudamiesi Lietuvos hidrobiologų draugijos parengtomis rekomendacijomis „Dėl žuvų ir vėžiagyvių išteklių atkūrimo valstybiniuose vandens telkiniuose 2021–2025 metais“, žuvų išteklių atkūrimo specialistai pernai, gavę Aplinkos apsaugos agentūros specialiosios žvejybos leidimą, sugavo ir į Pietų regiono žuvivaisos skyrių Simne pristatė 257 plačiažnyplių vėžių reproduktorius.

Jei jų dirbtinis veisimas bus sėkmingas, šiais metais planuojama atnaujinti šių bestuburių gyvūnų įveisimą į Lietuvos vidaus vandenis.

Nuo 2010 m. Žuvininkystės tarnyba šalies vandens telkiniuose įveisė beveik 130 mln. skirtingų rūšių ir amžiaus žuvų.