- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Punios šile rasta daugiau nei 570 vabalų rūšių, 28 iš jų – pirmąkart Lietuvoje, pranešė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.
„Siekiant ištirti pokyčius, kuriuos sąlygojo perėjimas į griežtos apsaugos zonos režimą, buvo pradėtas vykdyti medyno, negyvos medienos, savaiminio atsikūrimo, žvėrių daromų pažeidimų, paukščių, augalų, kerpių, grybų ir vabalų monitoringas. Pastarojo rezultatai – ypatingai įdomūs“, – pranešime cituojamas Vytauto Didžiojo Žemės ūkio akademijos profesorius, projekto gamtosaugos ekspertas Gediminas Brazaitis.
Šie atradimai atlikti įgyvendinant projektą „NATURA 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“. Tyrimai vykdomi tikintis, kad jų rezultatai padės geriau suprasti Punios šilo ekologinę būklę ir identifikuoti šilą kaip bioįvairovės išsaugojimui svarbią teritoriją.
Pasak tarnybos, kadangi atliktų tyrimų medžiagos analizė tebevyksta, tikėtina, kad bus aptikta ir daugiau Lietuvai naujų vabalų rūšių.
„Visos 28 naujos Lietuvai rūšys – itin svarbios, juolab, kad jos kol kas aptiktos tik Punios šile. Svarbu atkreipti dėmesį, kad teritorijoje itin gausu saproksilinių (gyvenančių tik tokiose miškų buveinėse, kuriose gausu negyvos medienos) vabalų rūšių. Tai byloja apie tinkamas sąlygas jų gyvavimui“, – kalbėjo entomologas Vytautas Tamutis.
Viena iš aptiktų rūšių – pūzdravabalis.
„Ši, europinė, Vakarų taigai būdinga rūšis yra itin reta visame paplitimo areale ir priskirtina išnykstančių rūšių grupei. Ji yra susijusi su sengirėmis, vystosi po nudžiūvusių eglių, kėnių, rečiau – po pušų žieve. Tai dar vienas požymis, rodantis išties didelį Vakarų taigos buveinių Punios šile gyvybingumą“, – sakė V. Tamutis.
Anot mokslininko, įdomiausias radinys tyrimų metu – margaūsis žieduolis – reta vidurio ir vakarų Europoje ūsuočių rūšis.
Nemuno vingyje esantis Punios šilas yra išskirtinės vertės medynų kompleksas, kuriame dėl ribojamos ūkinės veiklos išliko daug pirmykščiams Europos miškams būdingų gamtinių komponentų. Jame tebeauga šimtamečiai ąžuolai ir pušys, yra natūraliai susiformavusių tankumynų ir plynių, miško šlapynių ir atvirų viksvynų. Jis neretai vadinamas biologinės įvairovės židiniu dėl daugybės jame aptinkamų, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų, rūšių ir saugotinų buveinių.
2022 metų pavasarį Vyriausybė pritarė sprendimui penkis kartus išplėsti Punios šilo teritoriją ir suteikti gamtinio rezervato statusą. Tai – pirmasis Lietuvoje tokio dydžio gamtinis rezervatas, apimantis beveik visą miško masyvą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaune akis į dangų kvietė pakelti gražus gamtos reiškinys – saulės halas1
Į darbus skubėję kauniečiai galėjo stebėti gražų gamtos reiškinį – saulės halą. Virš Kauno ir jo apylinkių aplink saulę buvo matyti tarsi kelios vaivorykštės. ...
-
Lietuvos zoologijos sodo gyventojus džiugino karščiai
Šiais metais Lietuvoje užregistruota penkiolika aukščiausios temperatūros rekordų, naujausias pasiektas rugsėjo 8-ąją. Rekonstruoto Lietuvos zoologijos sodo žvėrims, kaip teigė sodo atstovai, toks oras labai patiko. ...
-
Pasiklydusiems grybautojams – miškininkų patarimai2
Rudenį prasidėjus permainingiems orams ir trumpėjant dienoms, neretai miškingose vietovėse pasiklysta grybautojai. Dėl šios priežasties miškininkai pataria atkreipti dėmesį į tam tikrus aplinkos ženklus, padėsiančius greičiau ...
-
Jūros priekrantėse – pavėlavusios medūzos
Prasidėjus rudeniui, klaipėdiečius stebino ne tik rekordiniai karščiai, ne vienas galėjo pastebėti ir jūros priekrantėse pasirodžiusias medūzas. Jos kasmet dažniausiai čia pasirodo įpusėjus šiltajam sezonui, tačiau šiemet ja...
-
Aktualu ne tik Lietuvoje: aktyvistai gelbėja miesto medžius nuo betono
Meksikos sostinėje veikia nedidelė, bet gausiai palaikoma „Medžių armija“. Tai keli gamtosaugos aktyvistai, kurie gelbėja miesto medžius nuo betono. Taip atsitinka, kai medžio kamienas užbetonuojamas iš visų pusių, kad būtų daugi...
-
Malūno parke – pažintis su gamtos lobiais
Per pusšimtis klaipėdiečių su šeimomis leidosi į kelionę po Malūno parką, kur išvydo tvenkinio plunksnuotuosius gyventojus, sužinojo apie jau metus čia gyvenantį invazinį vėžlį, atpažino bebrų pėdsakus, išgirdo apie...
-
Už taromatuose paaukotas lėšas Raseinių rajone išpirktas ąžuolynas
Už gyventojų paaukotus pinigus „Sengirės fondas“ Raseinių rajone išpirko daugiau kaip šimtmetį skaičiuojantį ąžuolyną, kuris nuo šiol bus apsaugotas nuo kirtimų ir žmogaus veiklos. ...
-
Šuo – ne vienkartinė investicija1
Įsigyjant šunį ar kitą gyvūną neretai pagalvojama tik apie tai, kiek šis kainuoja, ir neįvertinamos visos kitos su naujais įsipareigojimais atsirandančios išlaidos. Gyvūnų priežiūros specialistai ir finansų ekspertai pabrėži...
-
Ventės rage – užburiantis reginys: ornitologai griebėsi vienos gudrybės1
Ruduo pažėrė darbų Ventės rago ornitologams. Jie žieduoja kregždes, bet tai daro neįprastai – lenda į nendrynus. Būtent juose vakarais galima stebėti užburiantį reginį – kregždžių tiek, kad nuo jų dangus juoduoja. ...
-
Lietuvoje užfiksuotas dienos karščio rekordas – 15-as šiais metais2
Klaipėdoje sekmadienį oro temperatūrai įkaitus iki 29 laipsnių, preliminariai fiksuotas rugsėjo 8-osios karščio rekordas, skelbia meteorologai. ...