Institucija parengė ir pateikė derinti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis taip pat siekiama suvienodinti gyvūnų laikymo taisykles visose savivaldybėse ir atsisakyti leidimų laikyti koviniais ar pavojingais laikomus šunis.
Draustų rišti
Įstatymo pataisose siūloma įtvirtinti nuostatą, kad gyvūnus augintinius draudžiama laikyti pririštus. Pagal siūlomą tvarką augintinius būtų leidžiama pririšti juos transportuojant, dalyvaujant parodose, demonstravimuose, konkursuose, pasirodymuose ar dresūros treniruotėse, taip pat atliekant veterinarines, kailio, nagų priežiūros ar kitas higienos procedūras.
Pririšti gyvūnus būtų leidžiama ir siekiant užkirsti kelią realiam pavojui žmogaus ar kito gyvūno gyvybei, sveikatai ar asmens turtui. Išimtis taip pat būtų taikoma nuolatinėje gyvūno laikymo vietoje, kai reikia užtikrinti skubiosios pagalbos ar specialiųjų tarnybų darbuotojų saugumą.
Suvienodintų tvarką visur
Be to, ministerija siūlo nustatyti vienodas gyvūnų laikymo taisykles visoje Lietuvoje. Šiuo metu 60 savivaldybių yra pasitvirtinusios savo taisykles, kurios gali smarkiai skirtis. Pvz., kai kuriose savivaldybėse norint pradėti laikyti šunį ar katę daugiabučiame name, būtina gauti kaimynų, kurių butai ribojasi sienomis (lubomis, grindimis), rašytinius sutikimus.
Vienose savivaldybėse yra nustatytos bešeimininkių kačių šėrimo vietos, kitose – nenustatytos. Tai sukelia nepatogumų gyventojams, kurie persikelia gyventi į kitas savivaldybes ir gyvūnų globėjams, kurie veikia kelių savivaldybių teritorijose, nes reikalavimai skiriasi.
Pagal pataisas visos savivaldybės vadovautųsi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintu aprašu. Taip pat įstatymo pokyčiai būtų suderinti su Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis.
Koviniai šunys
Taip pat siūloma atsisakyti leidimų įvežti, laikyti, veisti ir prekiauti koviniais bei pavojingais šunimis ir jų mišrūnais.
Ministerijos teigimu, šunų skirstymas į pavojingas veisles neturi mokslinio pagrindo, o grėsmę žmonėms gali kelti netinkamai laikomi ir prižiūrimi gyvūnai. Lietuvoje jau daugiau kaip penkerius metus galioja privalomas šunų ženklinimas ir registravimas.
ELTA primena, kad 2022 m. Seimas priėmė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus, kuriais numatyta, kad asmuo, iš kurio dėl neteisėto elgesio su gyvūnais buvo konfiskuoti visi gyvūnai, negali laikyti gyvūno dvejus arba ketverius metus.
Dar ilgesnis draudimo laikyti gyvūną laikotarpis – dešimt metų – numatytas tiems asmenims, kurie žiauriai elgėsi su gyvūnais ir taip juos pražudė ar suluošino.
Už šio draudimo nesilaikymą gresia bauda nuo 150 iki 300 eurų, o už pakartotinį nusižengimą – nuo 300 iki 550 eurų.
Baudžiamojo kodekso 310 str. numato, kad asmuo už žiaurų elgesį su gyvūnais gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu ar laisvės atėmimu iki vienerių metų.
(be temos)
(be temos)