Lietuviai penktadienį turėjo galimybę stebėti retą gamtos reiškinį - dalinį Saulės užtemimą. Lietuvoje buvo matoma, kaip Mėnulis užtemdė apie tris ketvirtadalius Saulės disko.

Vilniaus Katedros aikštėje keli šimtai žmonių Saulės užtemimą stebėjo per kompaktines plokšteles, vadinamuosius minkštuosius diskus, fotojuostas ar suvirintojų kaukes.

Dvidešimtmetė studentė Ema Bilytė, Saulės užtemimą stebėjusi per minkštąjį diską, džiaugėsi, kad iš anksto buvo pateikta išsamios informacijos.

„Anksčiau, vaikystėje, irgi esu mačiusi kažką panašaus“, - BNS sakė ji.

Tuo metu verslininką Valentiną Kriščiūną maloniai nustebino užtemimą susirinkusi stebėti didelė žmonių minia.

„Šiaip labai puiku tokį reiškinį stebėti prie Katedros, aikštėje, kur daug žmonių. Tikimės, kad nieko blogo neatsitiks. Tokį reiškinį stebiu pirmą kartą“, - BNS teigė V.Krisčiūnas.

Lietuvos teritorijoje buvo matoma, kaip Mėnulis užtemdė apie apie 70-80 proc. Saulės ploto. Piką užtemimas pasiekė kelios minutės po vidurdienio.

Retas reiškinys

Tam tikroje žemės srityje tuo pat metu bus matomas visiškasis Saulės užtemimas, kuomet Saulė  2 minutėms ir 47 sekundėms užtems visiškai. Visiškas užtemimas bus matomas Atlanto vandenyno dalyje, apie 500 km. į rytus nuo Kanadai priklausančio Labradoro pusiasalio ir apie 500 km. į pietus nuo Grenlandijos pietinės pakrantės, Danijos Farerų salose ir Norvegijos Špicbergeno saloje. Dalinį Saulės užtemimą taipogi matys visa Europa, dalis Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikos bei Šiaurės Kinijos.

Vilniuje dalinis užtemimas prasidės 10.55 val., o 12.04 val. pasieks didžiausią fazę. Tuo metu Mėnulis užstos apie 73 proc. Saulės disko. Dalinis užtemimas baigsis 13 val. 14 min.

Klaipėdoje Saulės užtemimas prasidės ir baigsis kiek anksčiau – atitinkamai 10.51 val. ir 13.10 val., o užtemimo dydis bus beveik 78 proc.

Kovo 20-osios reginys yra paskutinis visiškas Saulės užtemimas Europoje iki pat 2026 metų rugpjūčio 12 dienos. Paskutinis visiškas Saulės užtemimas Europoje buvo matomas  praeito tūkstantmečio pabaigoje 1999 m., tuomet Lietuvoje taip pat buvo matoma šio užtemimo dalinė fazė. Na, o visiškas  Saulės užtemimas Lietuvoje buvo matomas 1954 metais.

Kito tokio reiks palaukti dar 85 metus. Daug mažesnis dalinis Saulės užtemimas Lietuvoje įvyks 2021 metais birželio 10 dieną ir Saulę Mėnulis tąkart užtemdys tik apie 30 proc.

Kaip stebėti?

Saulės užtemimą stebėti galima per specialius filtrus arba akinius. Tiesiogiai žiūrėti į Saulę jokiu būdu nepatariama, nes galima susigadinti regėjimą. Jei specialaus filtro neturite, galima pasinaudoti ir apšviesta negatyvine fotojuosta. Dar geriau tai daryti naudojantis savadarbe camera obscura. Storesnio popieriaus lape pradurkite nedidelę skylutę ir nukreipkite popieriaus plokštuma į Saulę. Už šio lapo su skylute pasistatykite kitą popieriaus lapą, ant kurio suprojektuosite Saulės vaizdą. Kad stebimas Saulės vaizdas būtų didesnis, ekrano lapą reikia patraukti kiek toliau nuo lapo su skylute.

Dar geriau pasinaudoti žiūronais. Žiūrono objektyvą atgręžus į Saulę už okuliaro statomas popieriaus lapas, kuriame suprojektuojams Saulės vaizdas. Žiūronus geriausia pritvirtinti prie trikojo ir įmauti į didesnį neperšviečiamo popieriaus lapą, kuris uždengtų ekraną nuo tiesioginės Saulės šviesos.

Kovo 20 d. 11 val. VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorijoje, esančioje Kulionių kaime, Molėtų r., šis užtemimas bus stebėsimas pro specialius teleskopus, po užtemimo bus skaitoma dr. Erikos Pakštienės paskaita apie Saulę, jos paviršių ir vyksmus gelmėse. 

Tie, kas neturės progos dėl kokių nors priežasčių tiesiogiai stebėti šio užtemimo, arba norės pamatyti kaip atrodo visiška Saulės užtemimo fazė, galės stebėti užtemimo transliacijas iš įvairių mūsų planetos vietų internetu.

Prietarai ir baimės

Saulės užtemimas nuo seno laikytas grėsmingu apie pavojus ir nelaimes perspėjančiu ženklu.Vien jau lietuviškas gyvenamąją erdvą įvardijantis žodis – Pasaulis –  nurodo į didžiulį Saulės reikšmingumą mūsų gyvenime. Pasaulis – tai gyvybės buveinė po Saule. Tad nesunku suvokti, kokį pavojų, kokią grėsmę praeities stebėtojui galėjo kelti Saulės užtemimas.

Bijota, kad neįvyktų pasaulio pabaiga. Saulės užtemimo metu buvo privalu būti namuose, melsti Dievo, jog nutolintų nelaimes. Namuose užsidarydavo langines ar užsidangstydavo langus, užsidegdavo graudulinę  żvakę, smilkydavo verbas. Gyvulius suvarydavo ir użdarydavo tvartuose bijodami, kad Saulės užtemimo metu likę lauke jie gali susirgti ar apakti.

Buvo sakoma, kad Saulę kažkas „ima“  arba „gadina“  ir patikslinama, kad tai darąs velnias arba ragana. Pavyzdżiui, sakyta: „Velnias užkiša savo uodegą tarp Saulės ir Žemės“; „Ragana apsiverčia miegoti ant kito šono ir skvernu uždengia Saulę“; „Saulės užtemimus sukelia laumė jojanti ant šluotos“. Norėdami nubaidyti nuo Saulės ją gadinančias piktąsias dvasias tyčia keldavo didžiulį triukšmą, daužydami vieną į kitą indus, šūkaudami, šaudydami.

Pasak etnokosmologo Jono Vaiškūno, mūsų laikais Saulės užtemimo reiškinį irgi bandoma sieti su įvairias pokyčiais mūsų gyvenime. Tai daro astrologai ir būrėjai. Tačiau astronomojos mokslas teigia, kad Saulės užtemimas kaip fizinis reiškinys neturi jokios pastebimos įtakos tam, kas vyksta Žemėje.

„Žinoma, kuomet įvairiose tradicijose jam priskiriama magiška reikšmė, jis pradeda veikti visuomene ne fiziniu, tačiau savo prasminiu kultūrinių reikšmių lauku. Juk ir kelio ženklai mums fizinio poveikio  neturi, tačiau naudodamiesi bendruomenėje visuotinai priimtomis jų reikšmėmis patiriame jų apčiuopiamą poveikį mūsų gyvenimo kelyje. O nepaisydami jų dažnai susiduriame su neįveikiamomis, netgi tragiškomis kliūtimis“, – sako J. Vaiškūnas.

Beje, sprendžiant pagal nelaimingų atsitikimų statistiką, Saulės užtemimų metu išties padaugėja eismo įvykių. Didžiosios Britanijos draudikai jau išanksto įspėjo vairuotojus prasidedant Saulės užtemimui geriau nevairuoti, o grožėtis šiuo reiškiniu ne prie vairo. Jų tyrimai rodo, kad stebėdami aplinką ir nukreipdami dėmesį nuo kelio į eismo įvykius patenka kone 60 proc. britų vairuotojų.