Tyrėjų komanda, prie Kekovos salos Antalijoje, Turkijoje, aptiko laivo nuolaužų vietą, kurioje buvo išsibarsčiusios amforos, pagamintos daugiau nei prieš 4,7 tūkst. metų.
Šis ankstyvojo bronzos amžiaus datavimas pagrįstas mokslininkų atliktu keraminių indų tyrimu.
Molinėse talpyklose buvo gabenamas alyvuogių aliejus arba vynas. Šių indų viduje aptikta neatpažintų medžiagų likučių.
Tačiau būtent indų išorė suteikia šiam atradimui ypatingą reikšmę: amforų forma ir puošyba rodo, kad jos buvo gaminamos Jordanijos slėnio dirbtuvėse ir atitinka panašius indus, rastus Egipte, Trojoje ir Kretoje.
Šie įrodymai leido ekspertams teigti, kad radinys 100 proc. atitinka žinomus ankstyvojo bronzos amžiaus tipus.
Kadangi laivo mediena visiškai suiro, radiokarboninis datavimas nebuvo įmanomas – tačiau keraminiai indai ir akmeniniai inkarai datuojami 2600–2400 m. pr. m. e., todėl šis laivo nuolaužų radinys yra senesnis už Dokoso laivo nuolaužą Egėjo jūroje, nuskendusią apie 2200 m. pr. m. e., ir maždaug to paties laikotarpio, kaip ir Didžiosios Gizos piramidės statyba.
„Šis laivo nuolaužų radinys – tarsi laiko kapsulė jūros dugne“, – teigė Hakanas Önizas, vadovaujantis Viduržemio jūros archeologijos asociacijos ekspedicijai.
Tarp šių indų ypač išsiskiria viena amfora, ant kurios yra devyni skirtingi ženklai ir dvi skylės.
Ekspertai mano, kad jūreiviai ją naudojo sviestui ar sūriui gaminti – tai rodo, kad įgulos ilgų kelionių metu pačios gamindavo maistą ir, galbūt, į laivą pasiimdavo ožkas.
Net ir be korpuso ekspertai mano, kad laivo ilgis galėjo būti apie 10 metrų.
Tokie laivai, kaip šis, reguliariai gabendavo krovinius per Viduržemio jūrą, o šio laivo paskutinė kelionė, tikėtina, prasidėjo iš uosto prie Levanto pakrantės ir buvo nukreipta į Troją, esančią dabartinėje šiaurės vakarų Turkijoje, arba į Kretą.
Tačiau stiprios srovės ir vėjai aplink Kekovos salą pavertė plaukimą pavojingu.
Naujausi komentarai