Vienintelė proga: danguje galėsite išvysti išties neeilinį ir įspūdingą reginį

– Ką artimiausiu metu pamatysime danguje?

– Mūsų laukia įspūdingas reginys – arti Žemės praskries kometa, kuri jau dabar matoma, tačiau, deja, ne šiauriniame, o pietiniame danguje, todėl ja gali grožėtis Pietų pusrutulio gyventojai. Ši kometa dar tik artėja prie Žemės ir šiuo metu yra gana arti Saulės, todėl ją sunku pamatyti – ji pasirodo labai trumpai vakarais arba rytais, kai jau būna šviesu. Tačiau spalio 10–12 d., tomis naktimis, ši kometa praskries arčiausiai Žemės, todėl bus ryškiausia ir galėsime ją stebėti vakarais, vakarų danguje, saulei nusileidus. Ji turės tikrai nemažą uodegą.

– Iš tiesų nuostabu – kas tai per kometa? Iš kur ji atskrido?

– Kometos yra Saulės sistemos objektai. Jų branduolys susideda iš ledo – galima sakyti, tai didelis ledkalnis, kelių kilometrų skersmens, sudarytas iš ledo, užšalusių dujų ir dulkių, akmenų. Kai tas ledas priartėja prie Saulės, įkaista, pradeda garuoti, iš paskos nusidriekia uodega. Tada kometą matome pačioje įspūdingiausioje būsenoje. Arčiausiai Saulės ši kometa praskriejo rugsėjo pabaigoje, tačiau dar buvo gana toli nuo Žemės. Ryškiausiai ją matysime, kai ji bus arčiausiai mūsų planetos.

– Kometos uodega tikriausiai bus labai ilga?

– Šiuo metu ji dar nėra didelė, maždaug tiek, kiek uždengtume ištiesę ranką, tačiau kai kometa priartės prie Žemės, uodega turėtų būti bent du ar tris kartus ilgesnė. Tai bus tikrai įspūdingas vaizdas. Tokios ryškios kometos su įspūdingomis uodegomis pasitaiko nedažnai – vidutiniškai kartą per dešimtmetį. Taigi mūsų laukia išties neeilinis astronominis reginys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip ši kometa vadinasi?

– Kometos pavadinimas yra Tsuchinshan-ATLAS. Ji pavadinta dviejų observatorijų garbei – Kinijoje esančios „Tsuchinshan“, kur kometa pirmą kartą buvo pastebėta, ir Jungtinėse Valstijose esančios observatorijos, vadinamos „Atlas“.

– Tai čia du pavadinimai – kinų ir amerikiečių?

– Taip. Dažnai kometos pavadinamos tų, kurie jas pastebėjo, garbei, bet šiuo atveju atradimas buvo padarytas ne vieno žmogaus, o automatizuotų teleskopų pagalba, kurie skanuoja dangų, todėl buvo pasirinkta pavadinti observatorijų pavadinimais, o ne mokslininkų pavardėmis.

– Ar ši kometa nekelia pavojaus Žemei?

– Ne, ji tikrai nekelia jokio pavojaus, ji praskries pro šalį, o jos trajektorija tokia, kad daugiau ji niekada nebegrįš į mūsų Saulės sistemą. Tai bus vienintelis šansas pamatyti šią kometą, nes ji išskris į tarpžvaigždinę erdvę.