Kartu su dvyniais į laisvę paleisti dar du patinėliai ir dešimt suaugusių patelių.

Kaip antradienį pranešė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademija, šių skirtingos lyties stumbrų gimimas yra pirmasis Europoje, jie užregistruoti Europos stumbrų kilmės knygoje (EBPB – European Bison Pedigree Book). Taip pat tai pirmasis atvejis stumbrų stebėjimo istorijoje, kuomet gimę skirtingos lyties stumbrų dvyniai išgyveno ir sustiprėję buvo paleisti gyventi į laisvę.

„Stumbrų dvynių gimimas – itin retas reiškinys net pasauliniu mastu. Per visą šiuolaikinę rūšies stebėjimo istoriją jų buvo vos keletas. Dar 1945-aisiais Pščynos miškuose Lenkijoje gimė negyvos dvynės patelės. 1960 metais Sierpuchove, tuometinėje Sovietų sąjungoje, gimė du patinai – vienas išgyveno vos metus, kitas – dvejus“, – cituojamas VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Medžioklėtyros laboratorijos vadovas Artūras Kibiša.

„1984-ieji „atnešė“ net du dvynių atvejus: Krokuvos zoologijos sode gimė du patinukai, deja, abu nugaišo po kelių mėnesių, o tuo pat metu Vokietijoje, Damerower Werder veislyne, gimė dvyniai, iš kurių vienas nugaišo greitai, tačiau kitas išgyveno net devyniolika metų ir paliko gausią palikuonių liniją“, – teigė jis.

VDU žemės ūkio akademijos duomenimis, 2010 metais dvynės gimė Topolčiankų veisimo centre Slovakijoje, tačiau motina rūpinosi tik viena, o kita buvo maitinama dirbtinai. Visgi abi žuvo vos po kelių mėnesių.

Pirmasis sėkmingas stumbrų dvynių užauginimo atvejis buvo užfiksuotas 2012-aisiais metais Švedijoje. Tuomet viena patelė atsivedė dvi stumbrių pateles. Kitas atvejis fikstuotas 2019 metais Minsko zoologijos sode Baltarusijoje, kuomet gimė du stumbro dvynių patinai.

Pasak A. Kibišos, šis skirtingos lyties stumbrų dvynių gimimas žymi kelių skirtingų šalių genealogijos susijungimą. Vienas iš stumbrų tėvų yra kilęs iš Vokietijos zoologijos sodo ir laikomas turintis aukštos genetinės vertės kilmę. Vykstant Kauno zoologijos sodo rekonstrukcijai, šis patinas buvo laikinai perkeltas į Telšių stumbryną, o vėliau, kai tik buvo visiškai įrengtas Stegalių stumbrynas Dzūkijoje, jis buvo integruotas į naujai formuojamą veislinę bandą.

Lietuvoje nuo 2022 metų yra vykdoma perkėlimo programa, kuria siekiama formuoti genetiškai stiprias, ekologiškai subalansuotas laisvėje gyvenančias stumbrų bandas.

Iš viso per trejus metus į Dzūkiją buvo perkelti 46 jauni stumbrai, atrinkti iš laisvų populiacijų Panevėžio, Kėdainių ir Kauno rajonuose. Specialiai įrengta 103 hektarų dydžio aptvarų sistema su karantino ir aklimatizacijos zonomis užtikrina sklandų prisitaikymą prieš išleidžiant gyvūnus į laisvę.

Pietų Lietuvoje, Dzūkijos nacionaliniame parke, Stegaliuose, atidarytas modernus 100 hektarų stumbrynas, skirtas stumbrų populiacijos stiprinimui ir integracijai į gamtą.

Stumbrų tyrimai Lietuvoje toliau plečiami – analizuojama jų genetinė įvairovė, migracijos keliai ir prisitaikymas prie aplinkos pokyčių.