Ankstyvas pavasaris leidžia mėgautis tik porą ar trejetą savaičių per metus išgaunamu gėrimu – beržų ir klevų sula.

Klevų sulą pajūryje pradėta tekinti dar prieš savaitę. Po truputį ima tekėti ir beržų syvai. Žinovai pataria, kad klevų sulą vertėtų skubėti tekinti, nes jos laikas tuojau baigsis.

"Stebuklų neišrasi. Sula imama maždaug iš vieno metro aukščio. Išgręžiama 3–5 cm gylio skylutė, į kurią įstatomas latakėlis. Baigus tekinti sulą negalima palikti medžio "kraujuoti", reikia užaklinti žaizdą. Tai daroma mediniu kyliu", – pasakojo Kretingos miškų urėdijos urėdo pavaduotojas Sigitas Kupšys.

Klevų sula turi daugiau cukraus, tad ji saldesnė nei beržų. Medžių sula vertinama dėl vitaminų ir mikroelementų.

"Per dieną galima drąsiai tris litrus sulos prileisti. O raugėme sulą tik jaunystėje. Dabar jau to nebedarau, nepavyksta", – sakė S.Kupšys.

Sula nustoja bėgti, kai baigia judėti medžio syvai.

"Užsisuka "kraniukas", kurio nematyti. Vadinasi, jau baigta. Šiemet ankstyvas ir labai saulėtas pavasaris. Todėl viskas anksčiau nei pernai prasidėjo. Įšalo nebuvo, medžių šakų sistema nebuvo sukaustyta", – kalbėjo urėdo pavaduotojas.

Kretingos urėdijos Šernų urėdija jau pradėjo sodinti miškus.

"Ten, kur smėlynai, skubame sodinti, – daugiau vilčių, kad spės prigyti. Važiuojant per laukus matyti, kaip viskas bąla. Kažkokia anomalija. Jei ir toliau taip bus, gali būti, kad turėsime baisią sausrą", – prognozavo S.Kupšys.

Pasekmių gali sukelti ilgesnis laikotarpis be jokio lietaus. Saulės ir vėjo gairinamas žemės paviršius intensyviai džiūsta.

Dažnai pasitaiko, kad pavasarį pajūryje nusistovi saulėti ir be lietaus orai. Pernai daržininkai skundėsi, kad po žiemos dirvožemyje sukaupta drėgmė labai greitai išgaravo, nes ilgą laiką nelijo.