Po pirmadienį vykusio bendro NMS forumo nuspręsta procesą laikinai sustabdyti. Toks sprendimas priimtas iš susitarimo pasitraukus apie trečdaliui visų dalyvių – daugumai gamtininkų, klimatologų, bendruomenių, kraštovaizdžio specialistų, nevyriausybinių organizacijų (NVO) ir kitų nemedieninių miško ekonomikos sektorių atstovų.

A. Gedvilienė: be palikusių dalyvių pasiektas sutarimas nebus vertinamas rimtai

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininkės Aistės Gedvilienės teigimu, pasitraukusios grupės susitarimui yra itin svarbios, todėl nedalyvaujant didžiajai daliai aplinkosaugos intereso gynėjų galutinis NMS dokumentas negalės būti vertinamas rimtai.

Jos teigimu, „Aplinkos ministerija turi dėti visas pastangas, telkti papildomus moderatorius ir ieškoti būdų, kaip susigrąžinti pasitraukusias grupes, nes jos yra be galo svarbios“.

„Jei šios grupės negrįžta, o jos man pačiai yra labai svarbios, tiek saugomų teritorijų, tiek bendruomenių grupės, susitarimas visapusiškas jau būti negalės ir, ko gero, ne tik mūsų politinei partijai bus sunku rimtai vertinti susitarimą, bet daugeliui bus sunku jį taip vertinti. Kadangi ieškome ilgalaikės krypties, kaip vykdyti miškų politiką“, – Eltai sakė A. Gedvilienė.

„Bendruomenės ir didesnis saugojimas yra esminiai dalykai, dėl ko reikėtų susitarti. Be šių grupių kalbėtis būtų gana sunku“, – pridūrė ji.

Politikė taip pat pažymėjo, kad koordinacinėje grupėje išties pastebimas didesnis medienos pramonės atstovų svoris. Politikams leidus tartis skirtingoms interesų grupėms, paaiškino parlamentarė, užgožtas už miško apsaugą pasisakančių NMS dalyvių balsas ir galėjo lemti sprendimą daliai jų pasitraukti.

„Koordinacinėje grupėje susiklosčiusi situacija tokia, kad „medienininkų“ (medienos pramonės atstovų – ELTA) yra, ko gero, daugiau. Kuomet susidaro tokia situacija, kuomet politikai ir ministerija leidžia tartis NVO, verslo atstovams, mokslininkams, turbūt susidarė toks vaizdas, kad svarstyklės yra labiau „medienininkų“ pusėje. Tada suprantu, kad NVO atstovai, kurie kalba apie bendruomenių interesus, jaučiasi vieniši. Dėl to aš sutinku“, – kalbėjo A. Gedvilienė.

Pašnekovė pritarė aplinkosaugininkų pastebėjimams, esą Lietuvoje vis dar vyrauja požiūris į mišką kaip į žaliavą, kuris, anot A. Gedvilienės, jau yra pasenęs.

„Iki šiol labiau vyrauja pramoninis požiūris, pelno siekimas iš miško. Dabar mes matome, kad požiūris ir visuomenės, ir politikų, ir pasaulio tendencijos yra kitokios“, – sakė ji ir pridūrė, kad siūlymai į mišką žvelgti kitaip kelią kol kas skinasi sunkiai.

„Pramonininkai labai aiškiai žino, ko jiems reikia, kokia buvo jų kryptis iki šiol ir kokią jie norėtų tęsti. Tuo tarpu padiktuoti kitokį požiūrį yra ganėtinai sunku. Vis dėlto tai yra naujas požiūris, o dėl naujo požiūrio, kuris reikalaus pasikeitimų, nėra lengva šnekėti ir nėra lengva susitarti, nes tai reikalaus pokyčio“, – pastebėjo A. Gedvilienė.

K. Adomaitis: susitarimui trūksta konkrečių duomenų

Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis tikina gerbiantis pasitraukusių NMS dalyvių poziciją. Jo teigimu, jei aplinkosaugos interesų gynėjai jaučiasi neišgirsti, jie turi pareigą pasitraukti, jei to reikia, kad apgintų savo poziciją. Tačiau parlamentaras pastebi, kad aiškumo viso NMS metu trūksta iš abiejų nesutariančių pusių.

„Manau, kad tame procese pritrūko konkretumo, skaičių, ką Lietuva turi pasiekti – kokie yra pramonės poreikiai, saugomų teritorijų poreikiai, ir jeigu kalba būtų pasisukusi apie konkrečius skaičius, būtų abiejų pusių argumentai aiškesni, o dabar iš tiesų yra šiek tiek pakibę tie visi klausimai ir nėra aiškumo“, – Eltai sakė K. Adomaitis, įvardinęs, kad susitarimo dalyviai visgi nepriėjo prie konkrečių diskusijų.

Tačiau AAK narys neabejoja, kad Lietuvos miškų ateitis yra pernelyg jautrus klausimas visai visuomenei, kad susitarimas dėl tolesnės miškų politikos vyktų be didžiosios dalies ekologinio intereso dalyvių.

„Kad pati susitarimo idėja yra labai gera, nes yra daug trinčių ir jautrios visuomenės reakcijos į problemą. Ir mes turbūt neišvengsim to, kad tiesiog reikės peržiūrėti tą procesą ir išsiaiškinti, kas vis dėlto buvo ne taip ir ką turime padaryti, kad jis įvyktų, nes Lietuvai reikia tokio susitarimo“, – pažymėjo K. Adomaitis.

L. Jonauskas: „skylėto“ susitarimo niekas nepasirašys

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys Linas Jonauskas savo „Facebook“ paskyroje pirmadienį viešai kreipėsi į aplinkos ministrą Simoną Gentvilą, prašydamas jo „dėti visas pastangas, kad visi susitarimo dalyviai sugrįžtų tęsti dialogo“.

„Ženklų, kad Nacionalinis miškų susitarimas gali žlugti, buvo jau ne vienas. Prasidėjo kai kurių dalyvių, ilgamečių aplinkosaugininkų pasitraukimai iš susitarimo rengimo grupių. Iš pradžių po vieną, o dabar susitarime stabdo veiklą didžioji dalis narių, kurie atstovauja visuomenės, aplinkosaugos interesams“, – feisbuke rašė socialdemokratas.

Savo pranešime jis kvietė AM atšaukti jau patvirtintą NMS viziją, įtraukiant daugiau aplinkosauginių tikslų.

„Būtina perbraižyti miškų viziją, kad ji būtų tokia, kuri leistų išgelbėti saugomą biologinę įvairovę ir padėtų kovoti su klimato kaitos iššūkiais. Jei aplinkosaugos ir visuomenės interesas bus eliminuotas, apie kokį susitarimą galime kalbėti? Šiandien būtina perkrauti santykius ir suburti visus žmones, kurie buvo nusiteikę savo žiniomis prisidėti kuriant Nacionalinį miškų susitarimą, tęsti darbo. Susitarimas yra lygiaverčių partnerių dialogas, o ne vienkryptis monologas“, – rašė L. Jonauskas.

L. Jonauskas taip pat pažymėjo, kad susitarime pradėjo dominuoti pramonės sektorius, o be ilgamečių aplinkosaugininkų dalyvavimo „dirbtinai sukonstruoto „skylėto“ susitarimo niekas nepalaikys“.

Stabdo dalyvavimą

Didžioji dalis aplinkosaugininkų, gamtininkų, mokslininkų ir kitų nemedieninio sektoriaus atstovų pirmadienį paskelbė stabdą dalyvavimą Nacionaliniame miškų susitarime (NMS), nepatenkinti suformuluota NMS vizija.

Aplinkosaugos organizacijos „Aplinkosaugos koalicija“ pirmininkė Lina Paškevičiūtė teigė, kad iš AM inicijuoto derybų proceso traukiasi apie trečdalį visų dalyvių – gamtosaugos interesų atstovai. NMS susitikimuose nebeturėtų likti didžiosios dalies gamtininkų, klimatologų, bendruomenių, kraštovaizdžio specialistų, nevyriausybinių organizacijų ir kitų nemedieninių miško ekonomikos sektorių atstovų.

Besitraukiančiųjų teigimu, AM nesugebėjo užtikrinti lygiaverčio miškų pramonės, gamtosaugininkų ir kitų interesų grupių dalyvavimo diskusijose ir leido susitarime dominuoti medienos sektoriaus lobistams, kurie vengia sisteminių pokyčių miškų ūkyje ir siekia išlaikyti dabartinę miškotvarkos politiką.

„Jei eisime šita kryptimi, turėsime situaciją, kada reikės drožti medinį kryžių Lietuvos miškams“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė L. Paškevičiūtė.

Jų įsitikinimu, dabartinis NMS procesas virto viešųjų ryšių akcija, tik imituojančia pokyčius – ministerijos liaupsės susitarimui virs tik viešomis deklaracijomis.

„Aplinkos ministerija, pradėdama Nacionalinį miškų susitarimą, neiškėlė aplinkosauginių tikslų, nenubrėžė ambicijų“, – kalbėjo ji.

NMS paliekančios grupės nori pasiekti, kad saugomos teritorijos iš tiesų būtų saugomos, taip pat tinkamai apsaugotos sengirės, plėsti miško turizmą.

Pasak jų, Lietuvoje mažėja brandžių miškų plotai ir, nors kalbama apie augantį miškingumą, pastebimas mažėjantis miškų tankumas, miškų biologinės įvairovės nykimas, o šalyje vyrauja jauni biologiniu požiūriu mažiau vertingi miškai.

Kaip skelbia AM, NMS tikslas – parengti nacionalinį dokumentą, deklaruojantį bendras nuostatas dėl ilgalaikės subalansuotos miškų politikos krypčių, atsakantį į klausimus, kaip turėtų būti ūkininkaujama saugomų teritorijų ir kituose miškuose, kartu užtikrinant medienos sektoriaus aprūpinimą žaliava. Vienu iš proceso tikslų taip pat laikytinas su miškais susijusios teisėkūros stabilizavimas.

NMS sudaro pasirengimo, Nacionalinės miškų vizijos, NMS temų, NMS dokumentų etapai. Visam procesui vadovauja koordinacinė grupė, kurią sudaro politinio, ekonominio, ekologinių ir socialinio interesų grupės. Likę NMS dalyviai pagal savo atstovaujamus interesus susitarime dalyvauja susiskirstę į sektorines grupes.

Susitarimą AM žada pasirašyti iki metų pabaigos.