Lietuvos žaliųjų susivienijimo „Žali.lt“ komandos koordinatorė Virginija Vingrienė pabrėžia, kad kasmet Kalėdos tampa vis labiau suprimityvintos ir sukomercintos. O  tai, moters teigimu, veda prie visiško švenčių nuvalkiojimo.

Norintiems atšvęsti kitokias, alternatyvias Kalėdas pagal žaliuosius, ji  negailėjo patarimų.

„Atraskime tikrąją Kalėdų šviesos dvasią, skirkime daugiau laiko skaitymams,  muzikai, bendravimui su šeima ir draugais, pamąstymams. Galiausiai,  susimąstykime apie besaikio vartotojiškumo žalą ne tik gamtai, bet ir kiekvienam  iš mūsų“, – į kiekvieną besiruošiantį šventėms kreipėsi V. Vingrienė.

– Kalėdos daug kam asocijuojasi ne tik su švente, bet ir su besaikiu  pirkimu. Ar pastebite šią problemą? Kaip derėtų su ja kovoti?

– Šios problemos tiesiog neįmanoma nepastebėti, dažnai net darosi gaila tų  žmonių, kurie išleisdami net ir nedideles savo pajamas paprasčiausiam  pravalgymui ar nereikalingų niekučių pirkimui taip nori bent šiek tiek  praskaidrinti sau šventinę nuotaiką. Blogiausia, kad taip nulemiamos ne vien  piniginės, bet ir sveikatos bei aplinkosaugos problemos, pasireiškiančios ir  besaikiu išteklių vartojimu, ir padidėjusiomis šiukšlių krūvomis, ir galiausiai,  beprasmiškai nukirstais medeliais. Pastarieji, vos pradžiuginę mūsų širdis  jaukiuose namuose po poros savaičių jau mėtomi patvoriais, skraido gatvėmis, ar  blogiausia, neteisingai grūdami ir į taip jau perpildytus buitinių atliekų konteinerius.

Iš to, žinoma, daugiausiai laimi prekybininkai, gerokai pasididindami savo  apyvartą ir pelną. Paradoksalu, bet pastebima tendencija, jog tikrai dideliais  kiekiais nuperkamos produkcijos kokybė kasmet vis labiau prastėja, galbūt todėl,  kad nebeužtenka išteklių, galinčių patenkinti staigiai išaugusią paklausą. Palaipsniui požiūris į tas pačias dovanas tampa tik simboliniu pereigos  atlikimu. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu žiūrint iš liūdnų ateities  perspektyvų.

Mes su tuo bandome kovoti savais būdais, pavyzdžiui, kasmet surengdami  akcijas paskutinį lapkričio šeštadienį minimos nieko nepirkimo dienos proga.  Raginame nepirkti Kalėdų ir nešvęsti jų jau nuo lapkričio mėnesio.

Žinoma, kad trumpėjant dienoms, subjurus orams, vyraujant šalčiui, o dar ir  užgriuvus įvairioms kasdienybės problemoms, prekybos centrų ir gatvių papuošimas švieselėmis tikrai praskaidrina niūrias nuotaikas. Ir tai yra gerai, tokia ir  yra viena iš šios šventės paskirčių.

– Kritikos vartotojiškai visuomenei netrūksta. Kaip manote, kodėl jie  nepadeda pataisyti situacijos?

– Greičiausiai todėl, kad vyrauja labai didelė ir psichologiškai nušlifuota  reklama, sukurti stiprūs stereotipai, na, ir idėjos, kviečiančios žmogų mažiau  galvoti, o tiesiog tikėti ir daryti tai, kas jam peršama, pasitelkiant spalvotą viliojimo meną. Pavargęs žmogus visuomet nueina pačiu lengviausiu keliu. Tuo  metu pakeisti savo įpročius ar pabandyti elgtis kitaip yra daug sudėtingiau. Juo  labiau, nesinori išsiveržti iš standartinio rato ir išsiskirti iš kitų.

Kaip galima neruošti lūžtančio įmantrių vaišių stalo? Juk būsime nesuprasti  tų, kuriuos pasikviečiame į svečius. Galiausiai, norima neatsilikti nuo vis  didesnį pagreitį įgaunančio nustebinimo dovanomis maratono. O tai tampa vis  labiau didėjančiu iššūkiu, nes staigmenų ir naujovių persisotinusius skonius vis  sudėtingiau kažkuo nustebinti. Ironizuoju, bet tai kaskart vis labiau tampa  kasdienybe. Didžiausiu siurprizu kažkam gali būti tiesiog nieko nedovanojimas ar  visiškas atsisakymas švęsti.

– Užsiminėte apie kintančią dovanų prasmę. Kokias dovanas patartumėte  dovanoti brangiems žmonėms?

– Geriausia dovana yra dėmesys, skirtas laikas, šypsena, švelnumas. To šiandien visuotinio skubėjimo, streso ir įtampos laikais labiausiai trūksta ne  tik šeimos nariams, bet ir draugams ar tiesiog gatvėje sutiktam praeiviui. Labai  vertinga dovana yra dovanojančiojo rankomis sukurtas daiktas. Galima padaryti  dovaną ir sunkiai besiverčiančiam žmogui, iš jo nupirkus rankdarbį.

Aš pati savo šeimos nariams kasmet perku dovanas iš vienos moters. Ji iš natūralių žaliavų mezga vilnones kojines, iš veltinio veria karolius, daro kitas  rankų darbo smulkmenas. Taip padedame tam žmogui užsidirbti ir pasijusti  reikalingu. Labai svarbu paremti ir jaunus menininkus. Nupirkdami jų kūrinius  prisidedame prie kūrybiškumo skatinimo, parodome, kad kūrėją vertiname.

O jei tai yra menininkas, naudojantis ekologiškas žaliavas, pavyzdžiui, tai,  kas randama gamtoje, ar pagaminantis kažką iš antrinių žaliavų ir taip  tausojantis aplinką, tai jau dviguba nauda. Na, taip pat gera dovana yra knyga,  bilietas į koncertą ar spektaklį, netgi kino teatrą. Tai šioje vartotojiškoje  visuomenėje esame apleidę, nors įspūdžiai – labai svarbu ir  vertinga.  Sugalvoti galima tikrai daug, tai jau priklauso nuo mūsų neribotos fantazijos, kurios kiekvienam netrūksta. Tuo tarpu prekybos centro  lentynoje padėtas standartinis niekutis, tikrai nepadės mūsų kūrybiškumui  augti.

– Kodėl kalėdinė pirkimo karštinė gali kenkti aplinkai?

– Tai yra susiję tiek su išteklių vartojimu, tiek su padidėjusiu šiukšlių, kiekiu, tiek su padidėjusias CO2 emisija, medžių kirtimu ir t.t.

– Kaip manote, kas kaltas dėl to, kad kasmet daugybė žmonių planuoja  Kalėdoms išleisti mažiau pinigų negu pernai, tačiau dažnai tokie norai ir lieka  vien tik norais?

– Tai visagalis pataikavimas senoms tradicijoms ir norui įveikti vis kylantį aukštyn nustebinimo dovanomis barjerą. Be to, esame ne per seniausiai išsiveržę iš visuotinio deficito sistemos. Todėl galimybė vartoti nemažai daliai vyresnės  kartos žmonių, vis asocijuojasi su laimės rodikliu.

– Su savo požiūriu iš lietuvių sulaukiate daugiau kritikos ar  palaikymo?

– Vykdydami savo akcijas prie didelio prekybos centro tikrai labai nustebome  sulaukę gana draugiško požiūrio. Galbūt žmonės suprato, kad yra savotiškai  linksminami, bet tikrai niekas nepasakė, jog elgiatės neteisingai ar blogai.  Tačiau, žinoma, dėl vartotojiškumo mažinimo idėjos yra gana įvairių nuomonių. Kai kam juk svarbu kaip galima daugiau parduoti ir uždirbti. Taigi, galimybė kuo  daugiau parduoti ir suvilioti žmones, yra jų sėkmės rodiklis.
Tuo metru, kažkas prieštaraujantys šiai idėjai, ir raginantis žmonės mažiau  pirkti, nebūti automatais, daugiau mąstyti, rinktis, galvojant apie savo  sveikatą, aplinką ir finansines pasekmes, griauna nusistovėjusios stereotipus,  taigi nėra labai mylimas ir sveikinamas. Na, o ir dalis pačių vartotojų ne itin  nori keisti savo patogų įprastą gyvenimo būdą. Galbūt kreivokai ar pašaipai  pasižiūri į tokius idealistus. Bet visi daugiau visuomenės sąmonėja ir gyvena ne  vien šia diena, bet ir galvodami apie tolimesnę ateitį.

– Kokią Kalėdų prasmę Jūs matote?

– Tikrai nelaikau šios šventės išskirtinai tik religinio, juo labiau,  krikščioniško pobūdžio. Nors ir tai, asmeniškai, tikrai nėra  svetima.  Man daug svarbesnis šio laikotarpio susitelkimo į dvasinio  augimo ir tobulėjimo dalykus pojūtis. O tai susiję ne tik su žiemos ramybės,  susimąstymo, apmąstymų, bet svarbiausia – daugiaprasmiu šviesos laukimo aspektu.  Labai džiaugiuosi, kad nuo Kalėdų pradeda ilgėti dienos. Esu pastebėjusi, kad  metų laikų kaitos kontekste šviesėja daug sparčiau nei tamsėja. Tai, žinoma,  priklauso nuo vidinės nuotaikos ir nuostatų, bet tame matau vien tik teigiamus  dalykus.

– Kaip vertinate XXI a. Kalėdas?

Jos tampa vis labiau suprimityvintos ir sukomercintos, kas daugeliui, net ir  labai pasinėrusių į vartotojiškumo ir komercijos liūną, tampa nebeskanu, neįdomu  ir veda prie savotiško, žargoniškai kalbant,  nuvalkiojimo.

Tačiau, kartais tai nėra taip jau baisu. Manau, palaipsniui persisotinusi  komercija ir vartotojiškumu, visuomenė tikrai pradės ieškoti kelių, kaip įdomiau  nuspalvinti šį laikmetį. Beje, kai kam tai nėra šventė, o tik eilinė poilsio  diena. O tai taip pat nėra blogai, tiesiog kiekvieno gerbtina teisė rinktis, kas  taip pat yra viena iš XXI amžiaus privalumų šioje srityje.

Juo labiau, kad tai religinį pagrindą turinti šventė. Galiausiai, įsivažiuojant amžiui, ši šventė taps vis labiau gamtai draugiška ir dvasinga.  Bent jau to mes, kaip žalieji, to siekiame.