Kokių klaidų nedaryti, kad finale netektų kovoti su viso rajono šliužais, plačiau papasakojo šiltnamio savininkė Medeina Andriulienė.
– Kokios patirtys su tais šliužais?
– Blogos patirtys. Niekada nebuvau su tuo susidūrusi, esu pradedančioji daržininkė. Labai liūdna ta pradžia, nes visą derlių per naktį suėdė šliužai.
– Ko jūs ėmėtės norėdama su jais kariauti?
– Dauguma rekomenduoja alų. Jį reikia dėti į tokias talpas, atseit šliužai jį geria ir tada jie nebeišlipa. Tai taip padariau ir, man atrodo, viso rajono šliužai paskelbė puotą – visi atvyko į mano šiltnamį. Tiesiog jų buvo dvigubai daugiau nei buvo prieš tai.
– Kavos tirščiai, druska, tortų formelės aplink augalėlius – tai veikia?
– Po alaus jau nusprendžiau nebejuokauti ir ėmiausi visų priemonių. Tik nenorėjau cheminių priemonių. Visų pirma norėjau bandyti viską, kas yra natūralu, nes, jeigu jau auginu ekologišką daržovę namuose, tai man norėtųsi, kad ten ir būtų ekologiška daržovė. Druska tikrai veikia, tik lietus, jei nepadeda, tai reikia dažnai barstyti druską. Kava – nesu tikra, irgi toks tarpinis variantas, man atrodo, tarp puotos ir skaniai kvepiančio daržo. O apsauga – tai nežinau, nes tik neseniai uždėjau.
– Invazinis padaras naikina viską?
– Kažkodėl negraužia braškių. Bet šiaip sugriaužė viską iki kotelių. Negalėjau net patikėti jų greičiu, nes šiaip neatrodo labai greitas gyvūnas.
– Kur jie veisiasi?
– Randu visur. Labai palanki vasara yra jiems dėl to, kad jie mėgsta drėgmę ir mėgsta apniukusių orus. Tai tokią dieną ir lenda lauk. Jeigu yra saulėta ir karšta, tai tada jis slepiasi.
Kiek liaudiškos priemonės veiksmingos ir kada jau griebtis tikros chemijos, plačiau papasakojo apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ įkūrėja Lina Liubertaitė.
– Iš kur tie invaziniai šliužai atsirado?
– Prieš kokį gerą dešimtmetį girdėjau, kad į Lietuvą irgi jie atkeliaus. Dabar mes tikrai turime, galima sakyti, epidemiją, nes jų yra gausu ir mes juos matome ne tik ant išvalgytų melsvių lapų, bet ir ant jaunų daigų, gėlynų.
– Kokiose vietose jie veisiasi?
– Jie mėgsta tikrai drėgnas vietas. Kaip ir bet kurie šliužai, jiems tai yra būtinos sąlygos. Būtent dėl to juos matome daugiausia daubose, po lapais. Kita vertus, kartais negaliu pasakyti – atrodo, čia viskas sausa, bet jau žiūrėk, lietaus gauname 1–3 parą ir ateina jie.
– O kaip dėl apleistų sklypų?
– Apleisti sklypai yra viena iš tų vietų, kur šliužams yra paprasta veistis ir daugintis. Todėl, kad šešėlis suteikia pavėsį ir ten gali pratūnoti per tą karštą dieną.
– Kaip su jais kovoti ir ar įmanoma juos išnaikinti?
– Visiškai išnaikinti tai tikrai neįmanoma, nes jie tiesiog jau yra mūsų gamtoje. Bet kovoti su jais tikrai reikia, nes tai yra invazinis gyvūnas. Tai reiškia, kad jie neturi pakankamai natūralių priešų, kurie galėtų kovoti su jais. Dėl to mes turime tą darbą padaryti. Ir man labai gaila, bet natūralios priemonės nelabai padeda.
– Pavyzdžiui, pomidorų atveju galima kažkaip juos aptverti, kad nenugraužtų tų stiebų?
– Pomidorų daigai paprastai nedaug nukenčia, nes jie būna sodinami pakankamai aukšti. Su kitais augalais, aišku, galima daryti bortelius, bet nemačiau, kad jie kam nors padėtų. Dažnas galvoja, kad kiaušinių lukštai galėtų padėti, nes tada šliužui bus per aštru. Tačiau jie persilaužia net per pačias aštriausias briaunas, net per aštrų peilį ir tiesiog išleidžia daugiau syvų. Kiti yra bandę vario juosteles, bet nesu girdėjusi labai gerų atsiliepimų apie tai. Alus, panašūs prarūgę skysčiai – jie privilioja šliužus, bet, deja, privilioja visus. Tai ne pati geriausia priemonė, todėl, kad jūs visus priviliosite, bet ne visus išnaikinsite.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kaip su jais kovoti?
– Efektyviausios yra specialiai tam sukurtos priemonės, kurių galima įsigyti sodo prekių parduotuvėse. Tai yra tam tikros granulės, gali būti įvairios kilmės ir tiesiog jas reikėtų pabarstyti. Ypač birželis yra labai geras metas tai daryti – kol šliužai dauginasi, galima labai laiku tą darbą padaryti. Galima po kažkiek laiko pakartoti, jeigu matome, kad yra poreikis.
Naujausi komentarai