Kasmet, užšąlant vandens telkiniams, Aplinkos ministerija sulaukia daug pranešimų apie neišskridusius paukščius. Nors paukščių perskridimai į kitus vandens telkinius stojus žiemai nėra sunkūs ir sudėtingi, tačiau žmonės sunerimę jų likimu skatina kuo skubiau gelbėti paukščius.

Toks žmonių rūpestis yra labai svarbus – gyvūnų globėjai gali vykti į nurodytas vietas ir padėti tiems, kam pagalba tikrai reikalinga. Tačiau ar visada paukščiai laukia pagalbos?

Pirmosios dienos, kai užšąla ežerai ar tvenkiniai, paukščiams dar nėra pavojingos – jie sotūs, šaltis nebaisus, todėl antys, laukiai ir ypač – gulbės gali bent porą dienų tūpinėti ant ledo, plaukioti mažutėse properšose. Kai išalks ir patirs, jog ledas netirpsta, jie išskris ieškoti žiemaviečių.

Tokie paukščiai – sveiki ir stiprūs – negali apgauti: jų nereikia gelbėti, jiems nereikia pagalbos. Apie tokius paukščius tikrai nereikia skambinti gelbėtojams, skatinti eiti netvirtu ledu. Kas kita – paliegę, skristi negalintys paukščiai – tokie tikrai liks, kai nuskris, į orą pakils sveikieji. Jiems būtina pagalba, juos išgelbės Gyvūnų globėjų asociacijos specialistai.