Vaikystėje pakerėjo kaktusai

V. Žukauskė sako augalais susižavėjusi dar vaikystėje. „Būdama aštuonerių, pradėjau kolekcionuoti kaktusus. Labai juos mėgau, rūpinausi, vis matuodavau, kiek paaugo. Gūdžiame dešimtajame dešimtmetyje dar nebuvo tokio didelio augalų pasirinkimo kaip dabar. Tad savo kukliai kaktusų kolekcijai įdomesnių egzempliorių ieškodavau juos mainydama su bendraminčiais, – prisimena vilnietė. – Jau suaugusi, kraustydamasi į savo pačios namus, iš mamos pasiėmiau keletą pirmųjų savo šiandienės kolekcijos augalų. Tarp jų – ir vijoklį skindapą. Vėliau, kai su šeima įsikėlėme į nuosavą namą, mūsų kiemą papuošė ir lauko augalai. Vis dėlto didžiausią postūmį mano pomėgiui suteikė pasaulį sukaustę karantinai, kurių metu daug laiko leidau namuose rūpindamasi augalais. Tada ir panirau į šį hobį.“

Šiandien V. Žukauskės namus puošia per 100 įvairiausių augalų rūšių. Skaičiuojant vienetais, šis skaičius dar didesnis. Kiek tiksliai kambarinių gėlių augina, Vita nė nežino. Augalais mainosi, juos perka ir parduoda, jai taip pat patinka nukirpti greitai augančių augalų šakeles ir iš jų sudaiginti naujų gėlių. Tad žalialapių skaičius būste greitai kinta.

Kolekcijoje rastume įvairiausių kambarinių gėlių, tačiau pašnekovės širdį labiausiai pakerėjo aroninių augalų šeimos atstovai. Tai tropiniai augalai, pasižymintys orinėmis šaknimis, kurias jie naudoja kabindamiesi prie medžių. Būtent šiems augalams augti V. Žukauskės namų sąlygos tinka idealiai. Čia puikiai jaučiasi jau minėtas skindapas, dėl savo atsparumo dar vadinamas velnio vijokliu. Būste karaliauja ir įspūdingieji anturiai, žalialapės alokazijos, lietuvių pamėgti filodendrai.

V. Žukauskė nepamiršo ir vaikystėje ją žavėjusių kaktusų. Deja, šeimos namai nelabai tinkami jiems augti. Todėl savo didžiulėje augalų kolekcijoje pašnekovė šiandien turi tik vieną dygliuotąjį.

Esu įpratusi nuolat vaikščioti tarp augalų ir juos apžiūrėti. Užmetusi žvilgsnį, iškart pastebiu, kurį augalą reikia palieti, o kurį – patręšti.

Džiugina retenybės

Daugiau kaip 100 namus puošiančių augalų reikalauja nemažai laiko ir energijos. Tačiau, pasak V. Žukauskės, ji taip įprato gyventi žalialapių apsuptyje, kad rūpintis jais jau tapo natūralia moters rutina.

„Esu įpratusi nuolat vaikščioti tarp augalų ir juos apžiūrėti. Užmetusi žvilgsnį, iškart pastebiu, kurį augalą reikia palieti, o kurį – patręšti. Vieną ar du kartus per savaitę visus augalus aplankau vienoje rankoje nešina laistytuvu, kitoje – vandens purkštuvu. Gyvenimas tarp augalų man atrodo natūralus, tad jų priežiūros nelaikau darbu, o malonumu“, – juokiasi ji. Pasak pašnekovės, augalai į jos namus atkeliauja įvairiausiais būdais. Vienus Vita perka tradicinėse parduotuvėse, kitų suranda skelbimų portaluose, trečius išmaino.

Vilnietė socialiniuose tinkluose priklauso ne vienai augalų mėgėjų grupei, kurių nariai tarpusavyje keičiasi augalėliais ir jų ūgliais. Taip pašnekovė susirado bendraminčių.

„Mainytis augalais yra mano mėgstamiausia jų įsigijimo forma. Kai vieną augalėlį išmainai į kitą, nereikia jam ieškoti papildomos vietos, skirti lėšų. Vienoje mainų grupėje susipažinau su moterimi, kuri mėgsta panašius augalus kaip ir aš. Praėjusiais metais vien su ja išmainiau apie 20 augalų – tai sudaro beveik penktadalį mano kolekcijos“, – šypsosi pašnekovė.

Išskirtiniai: V. Žukauskės auginamos alokazijos yra antra pagal dydį augalų grupė moters kolekcijoje. V. Žukauskės asmeninio archyvo nuotr.

Mėgstamiausių savo kolekcijos augalų V. Žukauskė į nieką nemainytų. Tačiau ji mielai dalijasi šių žalialapių ūgliukais ir iš jų išaugintais naujais augalėliais. Pašnekovė pasakoja, kad vienas jos mėgstamiausių auginamų augalų yra gražuolis filodendras El Choco Red, pasižymintis dideliais, įspūdingais širdies formos velvetiniais lapais.

Kolekcininkė džiaugiasi ir auginamais retesniais augalais. Pavyzdžiui, didele margalape monstera Borsigiana Albo Variegata, akį traukiančia balta spalva margintais lapais. Moters kolekcijoje taip pat rastume labai retų augalų. Pavyzdžiui, vijoklį Dioscorea Discolor, kuris stebina trapiu koteliu ir labai dideliais, lengvais įvairių atspalvių lapais. Neseniai pašnekovė įsigijo retą, žalsvai baltais lapais gėlę Monstera Minima (Rhaphidophora tertrasperma variegata), jų Lietuvoje dar nedaug.

„Seniausias mano turimas augalas yra jau minėtas vijoklis skindapas, kurį kitados pasiėmiau iš mamos namų. Vis dar auginu jį ir jo atžalas ir manau, kad niekada jo neatsisakysiu. Esu labai prie šio augalo prisirišusi. Mama taip pat vis dar augina jo protėvį, – atskleidžia pašnekovė. – Vienu metu mano turimas skindapas buvo labai išaugęs – žemyn jo šakos sviro net 4–5 m. Jas ėmus kelti aukštyn, šakos pasiekė net 10 m ilgį.“

Rūpinasi ir mažieji

Žukauskų namuose auga trys vaikai – septynerių Kotryna, ketverių Jurgis ir pusantrų metų Vincentas. Rinkdama augalams vietą V. Žukauskė pirmiausia pasirūpina, kad jie nestovėtų ant žemės ir kitaip nekeltų grėsmės vaikams. Kadangi šeimos būsto langai iki žemės, pašnekovė augalus laiko specialiuose tvirtuose stoveliuose, juos stato ant lentynų.

„Esu įsirengusi aukštą stiklinę lentynėlę su apšvietimu augalams, todėl pro langą patenkanti šviesa tampa ne tokia svarbi. Retesniems ir lepesniems augalams įsigijau specialią metalinę spintelę su stiklu, kurioje įrengtos apšvietimo lempos ir ventiliatoriai, užtikrinantys oro cirkuliaciją ir pakankamą drėgmę, – atskleidžia pašnekovė. – Vien minėtose lentynose ir spintelėje telpa apie 60 augalų, tad jie įkurdinti išties kompaktiškai.“

Vyresnieji vaikai taip pat domisi augaliukais, patys juos augina. „Su dukra turime mėgintuvėlio formos daigyklėlių, į kurias merkiame nukirptas augalų šakeles ir lapelius, o tada stebime, kaip iš jų išauga šaknelės. Vaikai mėgsta ir patys ką nors sodinti, yra pasisodinę po augalą. Be to, jie mielai sutinka, kad jų kambariuose įkurdinčiau naujų augalų, kai jų atsiranda mūsų namuose, arba po vasaros žalialapius perkeliu iš lauko į vidų, – pasakoja V. Žukauskė. – Dukra ir sūnus netgi pyksta, jei noriu iš jų kambario kokį augalą išnešti. Tad turiu su jais susitarti ir paimtą augalą išmainyti į kokį kitą. Mane labai džiugina, kad jie nuo mažumės su augalais elgiasi gražiai ir atsargiai.“

Mažiausiam šeimos nariui – pusantrų metų sūneliui augalai ir jų sodinimas dar nerūpi. Tačiau pašnekovė juokiasi, kad berniukas jau puikiai žino, kad priėjęs prie augalo ir paėmęs už lapo iškart atkreips mamos dėmesį.

Skiepydama vaikams meilę augalams, V. Žukauskė kartu moko juos gerbti gamtą, diegia tvaresnio gyvenimo būdo principus.

„Su vaikais daug kalbamės apie resursų ir daiktų tausojimą, pagarbą aplinkai. Gamta mūsų šeimai yra labai svarbi, nes mėgstame leisti laiką joje, dažnai važiuojame į kaimą prie miško, mums patinka žygiai, iškylos. Be to, ir patys šalia namų turime kiemelį, tad gamta mus visada supa. Kur nors važiuodami visada stengiamės būti draugiški aplinkai, nešiukšlinti, viską palikti taip, kaip radome“, – pabrėžia ji.

Poilsis – žalialapių draugijoje

Ne vienas mokslinis tyrimas patvirtino, kad augalai pasižymi naudingosiomis savybėmis. Jie valo orą, o žalia lapų spalva ramina nervų sistemą. Įdomu, ar V. Žukauskė jaučia, kad jos gausioji kolekcija namus išties pavertė mielesnius gyventi?

„Augalai yra mano hobis, tad man natūraliai smagu jų namuose matyti kuo daugiau. Tad, viena vertus, sunkoka objektyviai įvertinti jų poveikį. Kita vertus, išties pastebiu, kad žiemą, kai žalumos lauke lieka mažai, vaikai dažnai leidžia laiką kambarinių augalų apsuptyje. Ir pačiai šaltuoju laikotarpiu labiau norisi save apsupti kambariniais žalialapiais, – sako ji. – Prisimenu vieną įdomią situaciją. Gana didelis, nuo lentynos svyrantis augalas man buvo jau pabodęs. Tad spontaniškai jį pardaviau vienoje augalų mėgėjų grupėje ir tą pačią dieną naujasis savininkas žalialapį išsivežė. Grįžęs iš darbo mano vyras Albertas iškart pastebėjo, kad augalo nebėra ir prasitarė, kad gal man ir nevertėjo jo atsisakyti. Atrodė keista, kad, namie turint per 100 augalų, vyras iškart pastebėjo, kad vieno jų trūksta. Tačiau tai įrodo, kad žalialapiai išties sušvelnina namų kampus, būstą paverčia jaukesniu ir tampa natūralia mūsų gyvenamosios aplinkos dalimi.“

Gausa: Žukauskų namus puošia per 100 įvairiausių augalų rūšių; skaičiuojant vienetais, skaičius didesnis. V. Žukauskės asmeninio archyvo nuotr.

Su augalų auginimu namuose susiję ir keletas stereotipų. Sakoma, kad tam tikri augalai yra energijos vampyrai, tad jų geriau neauginti namuose, juo labiau miegamajame. Be to, būdami gyvi organizmai augalai kvėpuoja. Tad jei jų daug, esą žalialapiai gali iškvėpuoti namų orą. Tačiau pašnekovė tokius įsitikinimus laiko mitais. Ji pastebi, kad augalai deguonį ne išnaudoja, bet gamina. Naktį, nustoję tai daryti, deguonies jie sunaudoja tiek nedaug, kad žmogui neįmanoma to pajusti. Kita vertus, V. Žukauskė sutinka, kad miegamajame nereikėtų laikyti daug kvepiančių, žydinčių augalų. Natūralioje gamtoje žydintys augalai, bandydami privilioti vabzdžius, išskiria tam tikrų eterinių aliejų, kurie gali sutrikdyti žmogaus miegą.

„Tiesa, augalai tam tikra prasme siurbia iš mūsų energiją – juk juos reikia prižiūrėti, rūpintis. Tačiau lygiai taip pat, prisėdus prie augalo, galima pamedituoti, pailsėti, atsipalaiduoti. Tad tą energiją augalai mums grąžina su kaupu“, – neabejoja pašnekovė.

Ieškantiems savojo augalo

Neapsisprendžiantiems, kokius augalus auginti savo namuose, V. Žukauskė pataria pirmiausia įvertinti asmeninius įpročius ir būsto sąlygas. Namuose šviesu ar tamsu? Vyrauja sausas ar drėgnas oras? Ar daug keliaujate? Dažniau augalus pamirštate palaistyti ar juos perlaistote ir supūdote šaknis? Atsakius į šiuos klausimus, taps aiškiau, kokį augalą rinktis.

„Lietuvoje vyrauja ilgas šaltasis periodas, kurio metu veikia centrinis šildymas ir namuose smarkiai sumažėja drėgmės kiekis. Tad tokiomis sąlygomis tam tikri augalai tiesiog neaugs, nebent turite kokybišką oro drėkintuvą. Pavyzdžiui, drėgmės stygius nepatinka kalatėjoms ir paparčiams, – pastebi ji. – Tačiau lietuvių namai visais metų laikais yra tinkami pinigų medžiams, kurie vis dar gana populiarūs. Šių augalų galima rasti įvairiausių rūšių ir formų, tad tikrai nebūtina rinktis tradicinį variantą. Galima pasidairyti ir pinigų medžio juodais ar spalvotais lapais. Puikiai tiek šiltuoju, tiek šildymo sezonu jaučiasi ir į madą sugrįžtantis fikusas, kurio taip pat yra daugybė rūšių.“

Ieškant nelepaus augalo, pašnekovė pataria rinktis paprastąjį skindapą ir jo giminaičius. Šiuos vijoklinius augalus galima auginti tiek svyrančius nuo lentynų, tiek parūpinti jiems stulpą ar kitą objektą, į kurį jie galės lipti. Tokiu atveju skindapas taps labai kompaktiškas, nes lipdamas į viršų jis neužims daug erdvės. Šiam augalui taip pat nereikės kruopščios priežiūros ar daug šviesos. Kitas variantas – šiuo metu labai populiarus vijoklis ceropegija, kurio lapai primena mažas širdeles. Angliškai jis dar vadinamas String of Hearts (širdelių grandinėlė). Šie vijokliai auga labai greitai, bet yra gana nedideli ir kompaktiški. Jei augalo ieškote labai mažam būstui, puikiai tiks ir stačiai į viršų auganti sansevjera, kuri neužims daug vietos ir bus nejautri šviesos stygiui.

Mėgstantiems žydinčius augalus V. Žukauskė siūlo vaškuoles ar sanpaulijas, kurių yra begalė skirtingų rūšių. Šios gėlės yra nelepios.

„Suradus patinkančią ir jūsų namams tinkančią augalų šeimą, galima pradėti kolekcionuoti įdomesnius būtent šios šeimos narius. Mano širdį pavergė aroninių šeimos augalai. Jūsų namus galbūt papuoš žibutes primenančios elegantiškos sanpaulijos ar kitos kambarinės gėlės“, – šypsosi pašnekovė.