Nuo šių metų žvejai privalės plukdyti į krantą bet kokią sugautą žuvį - mažų žuvų nebegalės mesti atgal į vandenį.

Baltijoje - ne problema

Žuvų išmetimo į jūrą praktikos buvo sutarta atsisakyti dar 2013 metais Europos Sąjungos žemės reikalų ir žuvininkystės taryboje.

Mokslininkai yra pateikę duomenis, kad 23 proc. visų sužvejotų žuvų atgal į jūrą išmetama kaip nepageidautinos žuvys , o tam tikrų rūšių – dar daugiau.

Europos Komisijoje žuvininkystės srityje dirbęs klaipėdietis Remigijus Sakas teigė, kad pagal žvejybos laivų žurnalus žuvų išmetimas yra Šiaurės jūros, o ne Baltijos regiono problema.

Šiaurės jūros žvejai žurnaluose nurodydavo, kad išmeta iki 80 proc. žuvų. Tai yra todėl, kad ten nedidelės sugavimų kvotos, o žuvų daug. Todėl žvejai stengiasi imti tik komerciškai pačias brangiausias žuvis.

Tačiau Europos Sąjungoje taip jau yra, jei kas nors daroma viename regione, paliečia ir kitą, nors tai jam ir nėra labai aktualu.

Kur dėti nestandartines žuvis?

Nors atrodytų, kad visų sugautų žuvų plukdymas į krantą yra humaniškesnis veiksmas, nes dalis į tinklus pakliuvusių žuvų prieš išmetant atgal į jūrą jau būdavo uždususios.

Tačiau žuvų plukdymas į krantą žvejams sudarys ir tam tikrų sunkumų. ES nuostatos yra tokios, kad parplukdytos nekondicinės arba tiksliau standartų neatitinkančios žuvys negalės būti naudojamos maistui. Negalima bus jų teikti ir labdara.

Tai reiškia, kad žvejai vistiek privalės žuvis rūšiuoti. Rūpintis, kur dėti nestandartinius laimikius. Tokios žuvys galės būti naudojamos gyvuliams šerti, perdirbti į žuvų miltus arba kaip masalas gaudyti kitoms žuvims.

Kaip elgsis žvejai sugavę nestandartines žuvis dar neaišku. Žvejams patariama vengti gaudyti nestandartines žuvis. Tačiau jei ji pakliuvo į tinklą pakėlęs į laivą išmesti jau nebegali. Galbūt žvejams teks keisti žvejybos įrankius - didinti tinklų akių dydžius, kad nestandartinės žuvys nepakliūtų.

Jei geras laimikis, o laive nėra perdaug vietos plukdyti į krantą nestandartines žuvis nuostolinga. Jei normalią menkę žvejys galėjo parduoti už 3-5 litus (1-1,4 euro) už kilogramą, tai nestandartinę žuvų miltų perdirbėjui jis pardos ne brangiau nei už 1 litą (29 euro centus). O kilogramo žuvų plukdymo į krantą išlaidos bus tokios pačios.

Gamintojų lobizmas

Europos Sąjungos įstatymų priėmimo tvarką suvokiantis R.Sakas teigė, kad nauja tvarka, kai visas žuvis reikės plukdyti į krantą skirta ne tiek žvejams, kiek kai kuriems žuvų perdirbimo rinkos dalyviams.

R.Sako nuomone, Europoje yra didžiulis žuvų miltų gamintojų lobizmas. Jie sugebėjo įtikinti Europos valdininkus, kad sugautas nestandartines žuvis reikia neišmesti, o plukdyti į krantą.

Europos Parlamento koridoriuose buvo nešiojamos knygos apie žuvų miltų gamybos naudą.

Uždraudus šias žuvis realizuoti maisto rinkoje iš esmės lieka vienintelis kelias - parduoti jas žuvies miltų gamintojams. Jų produkcija keliauja žuvų augintojams.

Žuvų auginimas pasaulyje sparčiai didėja, žuvų miltų paklausa taip pat. Iš dalies ir todėl įvesti reikalavimai privalomas į krantą gabenti nestandartines žuvis neleisti tiesiogiai realizuoti maisto rinkoje.