Pramuši ledą – randi sidabrą, pramuši sidabrą – randi auksą. Tačiau kalba šįsyk – ne apie kiaušinius ir ne apie naujųjų rusų „matrioškų“ kolekcijas.

Tiesa, principas išlieka tas pats: burbulas, jame – kitas burbulas, kuriame – dar vienas burbulas. Žemėje tokių trigubų burbulų akimirksniu nepripūsi. O štai ten, kur gravitacijos nėra, Deividu Koperfildu gali tapti kiekvienas. Ir pramušinėti nereikia nieko – viskas matyti kaip ant delno.

Sakysite, burbulus jie ten, orbitoje, tik ir pučia… Tačiau NASA astronautui Donui Peti (Don Pettit) toks užsiėmimas nepasirodė beprasmis. Atvirkščiai – netikėtai įdomus. Astronautas nusprendė Tarptautinėje Kosminėje Stotyje (TKS) paeksperimentuoti su vandens burbulu ir pamėginti į jį įpūsti oro burbulą, o į šį – dar vieną vandens burbulą. Sumanymą jis įgyvendino. Maža to, nufilmavo.

Orbitoje esant nežymiai gravitacijai (galima sakyti, jog jos ten beveik nėra), ore kyburiuoti lieka visi objektai. Ne išimtis ir vandens lašas. Tačiau, pasirodo, nesvarumo būsenoje vandens lašą galima pripūsti oro ir paversti jį tuščiaviduriu burbulu su vandens sienelėmis. Negana to, toks burbulas, nors jo sienelės iš vandens ir gana plonos, tokį pavidalą gali išsaugoti labai ilgai.

„Sferinis vandens kevalas“, – nufilmuotame vaizdo siužete savo kūrinį pavadino astronautas D. Peti. – O dabar leiskite man pademonstruoti kai ką išties beprotiško.“ Astronautas į dvigubą vandens ir oro burbulą išvirkščia trečią burbulą – taipogi iš vandens.

Trečiasis burbulas vandens kevalo centre sukasi kartu su daugybe smulkių burbuliukų. Eksperimentatorius įšvirkščia dar truputį vandens į erdvę tarp išorinio ir vidinio burbulo. Mažesnysis viduje pradeda suktis. Šiek tiek lazerio šviesos – ir voilà!

D. Peti yra 30-osios ekspedicijos į TKS narys ir kosminėje stotyje išbus iki gegužės. 2002-2003 m., 6-osios ekspedicijos metu jis TKS praleido daugiau kaip 5,5 mėnesio. Į orbitą jis buvo pakilęs ir 2008 m.