Tyrinėdami gyvūnų elgseną, biologai dažniausiai turi kantriai laukti, kol įvyks vienas ar kitas pageidaujamas įvykis – kol gyvūnas ką nors padarys arba kol vienas gyvūnas išprovokuos kitą. Kad būtų galima sutaupyti brangaus laiko, tyrėjai sugalvojo eksperimentuose naudoti robotizuotas žvėrelių iškamšas. Kaip robotizuotai voverei sekėsi apgaudinėti gyvatę barškuolę, nufilmavo San Diego valstijos ir Kalifornijos-Deiviso universitetų tyrėjai.

Savo tyrimuose pasitelkti robotizuotas voverių iškamšas nusprendė Kalifornijos žemės voverių ir barškuolių gyvačių santykius tyrinėję amerikiečių mokslininkai. Šių gyvūnų rūšių savitarpio santykiai zoologams įdomūs todėl, kad voverės barškuolių nuodams turi imunitetą. Nepaisant to, jos dar ir yra įgudusios užpuolikes apmauti – voverės moka sutrikdyti gyvates pašėlusiu uodegos viksnojimu, kurį matydama gyvatė nepuola.

San Diego valstijos ir Kalifornijos-Deiviso universitetų tyrėjai panoro patyrinėti, kaip gyvatės reaguoja į voverių viksnojimą uodegomis. Užuot laukę priešais barškuolės irštvą pasirodysiančios voverės (laukti, ko gero, būtų tekę ne vieną amžinybę…), zoologai sumanė gudrybę ir sukonstravo robotizuotą voverės iškamšą. Kad situacija būtų kuo tikroviškesnė, iškamša kurį laiką buvo palaikyta kartu su gyvomis voverėmis – kad įsigertų gyvų voverių kvapo.

Kitas techninis momentas – voverė su viksnojama uodega ir be jos. Ne mažiau įdomu ir tai, jog robo-voverės korpusas ir uodega buvo specialiai įšildomi varine viela – kad iškamša šilumine prasme kuo tiksliau imituotų voverės originalą. Uodegą vizgino nedidelis motoriukas.

Kaip galima įsitikinti vaizdo siužete, tyrėjų pastangos atsipirko – triukas puikiausiai suveikė. Kaip ir buvo tikėtasi, gyvatė nepuolė uodegą viksnojančios voverės. Bet kai robotizuotoji voverė uodega nesidarbavo, barškuolė žaibiškai atakavo aplink jos urvą pasidairyti nusprendusią dirbtinę voverę.

Vaizdo siužetą verta žiūrėti iki pabaigos – būtent joje užfiksuotas sulėtintas gyvatės gėlimo momentas, kurį pastebėti plika akimi – sunku.