Atėjus pavasariui, tvarkome savo gyvenamąją aplinką, švariname įmonių, įstaigų teritorijas. Gyventi švariau ir gražiau – kiekvieno iš mūsų noras ir pareiga, tačiau ne visuomet šie norai įgyvendinami tinkamomis priemonėmis, - primena Marijampolės aplinkosaugininkai.

Neretai matome deginamas surinktas buitines atliekas ir šiukšles. Kiekvieną pavasarį juoduoja nudegintos pakelės ir pievų plotai. Jau ir šiais metais (netgi per šv. Velykas) Marijampolės agentūra gavo pranešimų apie tokio pobūdžio aplinkosauginius pažeidimus. Dar skaudžiau, kai dėl šių priežasčių kilę gaisrai sunaikina žmonių turtą, jau nekalbant apie padarytą didžiulę žalą gamtai ar net žmonių gyvybes.

Aplinkosaugininkai primena, jog augalinės kilmės atliekas (sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas) lauko sąlygomis leidžiama deginti tik sugrėbtas ar surinktas į krūvas, jeigu nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų.

Draudžiama tokias atliekas deginti miškuose, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 100 m nuo miško, taip pat miestuose ir miesteliuose. Taip pat draudžiama kartu su augalinės kilmės atliekomis deginti buitines, pramonines bei kitas atliekas (plastikinius maisto produktų, kitų gaminių įpakavimus ir pan.).

Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pastebėję savo žemėje žolės, ražienų ar nesugrėbtų šiaudų gaisrą, nedelsdami privalo apie tai informuoti Valstybinę priešgaisrinio gelbėjimo tarnybą ar valstybinę miškų tarnybą (girininkiją).

Valstybinės priešgaisrinio gelbėjimo tarnybos telefonai: 

Bendrasis pagalbos telefono numeris 112

TEO LT - 01

OMNITEL - 101

TELE2 - 011

BITĖ - 011

Norėdami rasti teritorinių poskyrių kontaktus, kontaktų puslapyje spauskite nuorodą „Miškų kontrolės skyriaus teritoriniai poskyriai“.

Nesilaikantiems minėtų reikalavimų asmenims taikomos administracinės nuobaudos.

Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas, pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus, užtraukia baudą piliečiams nuo 100 iki 800 Lt, pareigūnams – nuo 200 iki 1000 Lt;

ražienų, taip pat nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų ) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas – piliečiams nuo 200 iki 1000 Lt, pareigūnams – nuo 400 iki 1200 Lt.;

žemės savininkų, naudotojų ir valdytojų nesiėmimas priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėjus savo žemėje sausos žolės, ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą – nuo 100 iki 600 Lt.

Nustačius sausos žolės deginimo atvejį, be administracinės nuobaudos pažeidėjas turės atlyginti ir aplinkai padarytą žalą.

Jei išdeginti plotai yra deklaruotuose laukuose, ši nemaloni „naujiena“ dar perduodama ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kuri, greičiausiai, nuspręs, jog toks ūkininkas nevertas gauti išmokų.