„Jų atradimas sukrėtė pasaulį“, – pareiškė Švedijos karališkosios mokslų akademijos vadovas Goranas K.Hanssonas (Gioranas K.Hansonas).

Premijos piniginė dalis – 9 mln. Švedijos kronų (940 500 eurų). Pusė jos atiteks 85 metų R.Weisui, dirbančiam Masačusetso technologijų institute (MIT), o likusią dalį pasidalys 81 metų B.C.Barishas ir 77-erių K.Thorne'as iš Kalifornijos technologijų instituto (CALTECH).

Erdvėlaikiu šviesos greičiu sklindantys nepaprastai silpni gravitacijos raibuliai, sukuriami didelės masės objektų, pirmąkart buvo išpranašauti Alberto Einsteino (Alberto Einšteino), prieš šimtmetį paskelbusio bendrąją reliatyvumo teoriją. Tačiau pirmųjų konkrečių įrodymų apie jų egzistavimą buvo gauta tik 2015 metų rugsėjį, kai du detektoriai Jungtinėse Valstijose įkurtoje Lazerio interferometro gravitacijos bangų observatorijoje (LIGO) užfiksavo pirmąjį tokį signalą, pasklidusį prieš 1,3 mlrd. metų tolimoje galaktikoje susidūrus dviem juodosioms skylėms. Prestižinis apdovanojimas minėtiems trims mokslininkams skirtas „už reikšmingą indėlį LIGO detektoriui ir gravitacinių bangų stebėjimui“.

„Einsteinas buvo įsitikinęs, kad jų niekada nebus įmanoma išmatuoti. LIGO projekto pasiekimas – panaudoti porą milžiniškų lazerinių interferometrų, kad būtų išmatuotas pokytis, tūkstančius kartų mažesnis už molekules, sudarytas iš atomų, kai gravitacinė banga pralėkė per Žemę“, – sakoma komiteto pranešime.

„Labiau laikau tai dalyku, pripažįstančiu tūkstančio žmonių darbą“, – sakė R.Weisas telefonu per spaudos konferenciją su Švedijos karališkąja mokslų akademija.

Dar prieš paskelbiant laureatus buvo prognozuojama, kad Nobelio komitetas nuspręs pagerbti gravitacinių bangų atradėjus, bet kai kurie teigė, kad šis atradimas dar pernelyg naujas.

Per iškilmingą ceremoniją, kuri vyks Stokholme gruodžio 10 dieną, minint premijos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį, kiekvienam laureatui taip pat bus įteiktas diplomas ir aukso medalis.

Pastaruosius 25 metus Nobelio fizikos premija skiriama keliems asmenims. 2016 metų Nobelio premija fizikos srityje buvo paskirta britams Davidui Thoulessui (Deividui Tulesui), Duncanui Haldane'ui (Dankanui Haldeinui) bei Michaelui Kosterlitzui (Maiklui Kosterlicui) už egzotiškų kvantinio pasaulio savybių tyrimus – teorinį medžiagos topologinių fazių ir jų virsmų atradimą.