Afganistane, dykumos vidury karinį transportinį sraigtasparnį netikėtai apgaubė statinės elektros išlydžių laukas. Retą reginį ne tik matė, bet ir nufotografavo karinėje buvęs fotoreporteris Maiklas Jonas (Michael Yon). Kas nutiko sraigtasparniui?

Kai sraigtasparnis leidžiasi vertikaliai ir atsiduria netoli žemės, jis sukuria didelį, vertikalų žemyn spaudžiamo oro gūsių cilindrą. Dulkėtose ar smėlingose vietovėse toks cilindras įtraukia daugiau dulkių.
Šios pakyla iki besisukančio rotoriaus menčių.

Daugelio modernių sraigtasparnių mentės gaminamos iš kompozitinių medžiagų, tačiau jų konstrukcijoje vis tiek yra nerūdijančio plieno ar kokio nors kito metalo juostelių, kuriomis padengtos mentės – taip jos apsaugomos nuo dilimo. Nieko stebėtino – mentės sukasi nepaprastai greitai, todėl galybę kartų didžiuliu greičiu susiduria su į orą pakeltomis dulkėmis, smiltelėmis kitokiais nešvarumais, kurie mentes veiktų kaip švitrinis popierius, ir mentės greičiau nudiltų.

Toks tam tikrų smėlio ar dulkių dalelių (kuriose daugiau metalo priemaišų) susidūrimas su metalinėmis menčių detalėmis sukelia kibirkščiavimą. Tai – vadinamasis "karūnos efektas" (angl. – corona effect). Tokios karūnos dar vadinamos ir "angelų halais" (angl. – angel halos). Oficialiai šis reiškinys pavadintas Kopo-Ečelso efektu (Kopp-Etchells effect) – Afganistane žuvusių NATO karių atminimui.

Tai yra švytintys žiedai, kurie susidaro aplink metalinius arba stiklo pluošto rotoriaus menčių elementus, kai sraigtasparnis leidžiasi smėlėtose, dulkėtose vietovėse. Švytinčias karūnas sudaro galybė mažų kibirkštėlių – jos susiduria su rotoriaus mentėmis. Žinoma, "karūnos efektas" stebimas tik tamsiu paros metu. Paprastai toks reiškinys matomas 0,5-1 km atstumu, be jokios naktinio matymo įrangos.