Projektui vadovaujantys Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos tyrimų instituto bei Kanados Priklausomybių ir psichikos sveikatos centro mokslininkai jau dabar sako, kad 2017 metų kovo mėnesį padidintas alkoholio akcizas padėjo sumažinti bendrąjį mirtingumą Lietuvoje. Mokslininkų teigimu, vien dėl šio žingsnio per metus šalyje buvo išsaugota 150 gyvybių.

Vienas iš tyrimo vadovų, LSMU Sveikatos tyrimų instituto vadovas dr. Mindaugas Štelemėkas pažymi, kad, norint paremti alkoholio kontrolę įgyvendinančias kitas šalis, reikia mokslu pagrįstų žinių.

„Reikia atlikti poveikio vertinimus atskirose šalyse, įskaitant ir nepageidaujamo poveikio vertinimą – šešėlinės prekybos apimtį ar kontrolės priemonių vengimą. Šis projektas svarbus ir tuo, kad bus atliekamas natūralaus eksperimento poveikio vertinimas palyginant tris šalis. Mokslininkai galės analizuoti realias duomenų bazes, o ne modeliuoti įvairius galimus scenarijus“, – teigia instituto vadovas.

Anot jo, tyrime bus detaliai vertinamas Lietuvos atvejis, kai per trumpą laiką buvo įgyvendinta daugybė alkoholio kontrolės priemonių. Lietuva buvo laikoma viena iš daugiausiai alkoholio suvartojančių šalių Europoje. 2010 metais vienam šalies gyventojui tekdavo net 15,1 litro suvartojamo gryno alkoholio. 2008–2009 metais pradėta įgyvendinti nemažai alkoholio kontrolės priemonių: padidinta alkoholio kaina, sumažintas jo prieinamumas ir apribota reklama. Vėliau įsigaliojo ir kitos sėkmingos (moksliniais tyrimais įrodyto efektyvumo) alkoholio kontrolės priemonės, – kaina toliau didėjo, visiškai uždrausta reklama ir prekyba degalinėse. Taip pat, mažinant alkoholio prieinamumą, taikytos kitos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijos.

„Alkoholio kontrolės politikos tyrimai greitai vystosi. Žinome, kad kainos ir akcizų didinimas, taip pat reklamos ir prieinamumo ribojimai yra efektyvūs, padeda mažinti alkoholio vartojimą. Vis dėlto ir toliau turime gilinti šias žinias, vertindami, kas gali būti efektyvu kaimyninėse šalyse, ir koks gali būti išmatuojamas poveikis sveikatai ir ekonomikai“, – teigia Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono direktorius Hansas Henris P. Kluge.

Jo teigimu, projekto rezultatai politikos formuotojams parodys ne tik, kas geriausiai veikia alkoholio kontrolės politikoje, bet ir kaip geriausia šias priemones įgyvendinti bei užtikrinti ir koks yra jų poveikis sveikatai. Šis klausimas – esminis naujojoje PSO rengiamoje Europos darbo programoje „Jungtiniai veiksmai siekiant geresnės sveikatos“.

LSMU pranešime pabrėžiama, kad labai svarbu surinkti kuo daugiau duomenų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, kad vėliau būtų galima palyginti, kaip šioms šalims sekasi kovoti su alkoholio žala sveikatai. Tai leis įvertinti taikytų alkoholio kontrolės priemonių efektyvumą, o gauti rezultatai bus labai svarbūs kitoms Europos regiono šalims.

Projekte, kuriam skirta beveik 2 mln. JAV dolerių, bus siekiama įvertinti 2016–2018 metais Lietuvoje įgyvendintų alkoholio kontrolės priemonių efektyvumą ir investicijų grąžą, taip pat palyginti Lietuvoje bei aplinkinėse valstybėse 2010–2020 metais alkoholio padarytą žalą. Tyrimas truks penkerius metus, jį finansuoja JAV Nacionalinio piktnaudžiavimo alkoholiu ir alkoholizmo institutas. Tyrime, bendradarbiaudami su PSO, dirbs Kanados, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių mokslininkai.