Nors idėja sustabdyti laiką ar praleisti 24 valandas nepertraukiamoje saulės šviesoje atrodo kaip mokslinė fantastika, tačiau teoriškai tai įmanoma, jei lėktuvas galėtų skristi greičiu, kuris būtų lygus arba didesnis už Žemės sukimosi greitį. Ekspertai paaiškino, kad tam reikėtų viršgarsinio orlaivio, nes įprasti komerciniai lėktuvai skrenda tik perpus mažesniu greičiu. Apie tai praneša BGR.

Sukimosi greitis ir komerciniai lėktuvai

Norint nuolat išlikti saulės šviesoje, lėktuvas turėtų skristi tokiu greičiu, kokiu saulės šviesa sklinda per Žemę, kuri pilnai apsisuka per 24 valandas, o jos pusiaujo ilgis – 40 075 kilometrai.

Tai reiškia, kad Žemės sukimosi greitis ties pusiauju yra maždaug 1 669 kilometrai per valandą. Ši sparta gerokai viršija garso greitį, kuris siekia maždaug 1 225 kilometrus per valandą.

Keleivių nelaimei, komerciniai orlaiviai nepriartėja prie šio greičio. Vidutinis komercinio reaktyvinio lėktuvo kreiserinis greitis yra tik 885–965 kilometrai per valandą – vos daugiau nei pusė greičio, reikalingo prilygti planetos sukimosi spartai.

Lėktuvai, galintys pranokti Žemę

Norint pranokti Žemę, reikia viršgarsinio orlaivio. Istorijoje egzistavo tik keli pavyzdžiai.

„Concorde“

Ikoniškas komercinis keleivinis lėktuvas „Concorde“, debiutavęs 1976 m., buvo gerokai greitesnis už planetos sukimąsi. Jo vidutinis kreiserinis greitis – 2165 km/val. – beveik dvigubai didesnis už garso greitį ir daugiau nei 300 kilometrų per valandą greitesnis už Žemės sukimąsi.

„Concorde“ buvo toks greitas, kad iš tikrųjų galėjo manipuliuoti laiku iš jo keleivių perspektyvos“, – pažymima leidinyje.

Garsiausias atvejis įvyko 1973 m., kai „Concorde 001“ skrido pilno saulės užtemimo trajektorija. Keliavę mokslininkai stebėjo užtemimą ne septynias minutes, kaip stebėtojai ant žemės, o stulbinančias 74, dėl to jų suvokime laikas iš tiesų sulėtėjo.

Nors „Concorde“ 1995 m. pasiekė greičiausio skrydžio aplink pasaulį rekordą (31 valanda 27 minutės), jis negalėjo aplenkti Žemės sukimosi greičio, nes tam trukdė būtinybė papildyti degalus ir greičio apribojimas virš sausumos dėl garso barjero.

„Lockheed SR-71 Blackbird“

Greičiausias pilotuojamas lėktuvas istorijoje išlieka karinis orlaivis „Lockheed SR-71 Blackbird“, pagamintas Šaltojo karo įkarštyje. Jo korpusas buvo pagamintas iš titano, kad atlaikytų trintį, kuri, skriejant 3200 km/val. greičiu, įkaitino aplink jį esantį orą iki 538 °C.

1976 m. „SR-71“ pasiekė rekordą, išvystydamas 2150 mylių per valandą (3529,5 km/val.) greitį. Jei „Blackbird“ išlaikytų tokį greitį be sustojimo, jis galėtų apskristi planetą per mažiau nei dvylika valandų.

Primename, kad vieno transatlantinio skrydžio keleiviai išvyko 2025 m. ir nusileido 2024 m., nes maršrutas kirto devynias laiko juostas ir tarptautinę datos keitimo liniją. Tokiu būdu jie du kartus šventė Naujuosius metus.