2013 m. Londone buvo pristatytas Mastrichto universiteto išradimas – tik laboratorijos mėgintuvėliuose iš jaučio raumenų ląstelių išauginta jautiena. Pasak šio universiteto profesoriaus Marko Posto, jo tikslas – pagaminti komercinį produktą ir susitvarkyti su mėsos gamintojams dabar kylančiais iššūkiais, tačiau tai užtruks bent jau artimiausią dešimtmetį, kadangi reikia daug ką patobulinti. Be to, iš tokios jautienos iškeptas kotletas kol kas kainuoja ketvirtį milijono eurų.

Tiesa, daugiausia pasaulyje, maždaug po 100 kg sveriančių galvijų kasmet suvalgantys amerikiečiai, australai ar austrai netrukus gali susivilioti ir natūralia alternatyva mėsai. Tai ne ką mažiau maistingi vabzdžiai, kuriems auginti pakanka dešimt kartų mažiau ploto. Vakarų Europoje yra bendrovių, kurios pradeda ruošti vabzdžius plačiam vartojimui. Besivystančiose šalyse tai – gana įprastas maistas.

Austrijos vabzdžių ūkio „Livin“ įkūrėja Katharina Unger tikina, kad vabzdžiai – aukščiausios rūšies maistas, nes jie labai sveiki ir maistingi.

„Užšaldžius juos vėliau galima ruošti kaip ir bet kurį kitą patiekalą. Galima virti, kepti, daryti sumuštinius, maišyti iš jų padažą“, – sako K. Unger.

Sūri žemuogė

Senosioms Lotynų Amerikos civilizacijoms žinoti dumbliai netrukus taip pat gali prasibrauti į pasaulinę kultūrą. Štai Čilės restorano „Borago“ šefas Rodolfo Guzmanas, padedamas biologų komandos, tyrinėja beveik 5 tūkst. km besitęsiantį savo šalies krantą – nuo dykumų iki ledynų. Tarp šimtų dumblių rūšių jis ieško tokių, kurios pasiūlytų dar neragautą skonį.

„Štai jūrų žemuogė. Auga tiesiai ant druskingų uolų. Jai nereikia žemės. Kvepia kaip žemuogė. Panašus ir skonis, tik sūrus“, – pasakoja restorano šefas.

Panašaus skonio, tik įmantrių formų naujovišką maistą siūlo trimačio spausdinimo prietaisų kūrėjai. Tokiu būdu ypač lengva gaminti saldumynus. Technologijos lankstumas netgi patraukė NASA dėmesį.