- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybinio patentų biuro duomenimis, kasmet Lietuvoje patentuojama apie 100 naujų Lietuvos išradėjų sukurtų išradimų įvairiose srityse bei išplečiama apie 1000 Europos patentų. Iki sukurto produkto patentavimo kūrėjai nueina ilgą kelią. Startuolį „Ligence“ įkūręs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) medicinos studijų absolventas, gydytojas kardiologas Arnas Karužas leido pažvelgti į išradimų kūrėjų užkulisius.
Kardiologas kartu su kolega sugalvojo, kaip pritaikyti dirbtinį intelektą (DI) kardiologijos srityje automatizuojant širdies ultragarso tyrimo procesą.
„Mano kolegos Karolio Šablausko domėjimosi sritis – neuroniniai tinklai ir DI, o mano – kardiologija. Todėl mums kilo mintis sujungti savo skirtingus kompetencijų laukus bendram tikslui – pritaikyti DI sprendimus klinikinėje praktikoje. Visai neseniai, balandžio 6 d., gavome ir sertifikatą, leidžiantį mūsų automatizuotą širdies ultragarso tyrimo metodą taikyti Europos Sąjungoje (ES)“, – apie pasiektą tikslą kalba A. Karužas.
Paklaustas, kodėl apskritai nusprendė automatizuoti širdies ultragarso tyrimą, jis atsako, kad didelę šio tyrimo dalį sudaro daug mechaninio darbo, kas užima nemažą dalį bendro tyrimo laiko, o DI viską supaprastino.
„DI gali gerokai sutrumpinti tyrimo laiką ir palengvinti darbą, kadangi daugumą matavimų gali atlikti pats DI, kartu generuodamas ir siūlomas išvadas pagal tyrimo rezultatus. Gydytojui kardiologui belieka tik peržiūrėti ir patvirtinti atsakymą. Be to, ultragarsiniai tyrimai turi labai daug kintamųjų – išvados gali skirtis vertinant skirtingiems tyrėjams ar netgi tam pačiam analizuojant rezultatus keliskart. DI tai eliminuoja ir padidina paciento tyrimo ir sekimo tikslumą“, – naujojo medicinos įrankio naudas vardija kūrėjas.
A. Karužas priduria, kad šis išradimas suteikia galimybę sumažinti pacientų eiles bei palengvinti echokardiografijos mokymąsi.
Sėkmės receptas – daug darbo
Kaip ir bet kuris kitas kūrėjas, A. Karužas tikina, kad sėkmės recepto, kaip kuo greičiau nukeliauti nuo idėjos sumanymo iki jos realizavimo, neturi.
„Mes tikrai daug dirbome, kad turėtume šiandieninį rezultatą – sertifikuotą įrankį, kurį būtų galima naudoti klinikinėje praktikoje. Pirmiausiai reikia geros komandos, kuri turėtų skirtingas kompetencijas. Kai formuojamas startuolis, neužtenka tik medikų ar inžinierių, komandoje privalo būti žmonių, kurie supranta verslo plėtros, finansinius ir teisinius aspektus. Būtina suprasti, kaip administruoti ir įgyvendinti projektą“, – aiškina jis.
Pasak kardiologo, technologiniam startuoliui dažnai reikalingos investicijos, o siekiant jas pritraukti, pirmiausiai reikia sukurti minimalias funkcijas galintį atlikti pavyzdinį produktą, kurį būtų galima testuoti ir parodyti galimiems investuotojams.
„Jeigu patiki komanda ir aplinkiniai žmonės, su pasitikėjimu ateina ir įvairiapusė parama. Pavyzdžiui, finansinė parama iš valstybės, ES ar kitų projektų, taip pat moksliniai patarėjai, kurie gali prisijungti prie komandos ir padėti toliau vystyti produktą. Mums teko pasinaudoti Europos inovacijų ir technologijų instituto programomis, kurios padėjo akseleruoti projektą“, – sako A. Karužas.
Jeigu patiki komanda ir aplinkiniai žmonės, su pasitikėjimu ateina ir įvairiapusė parama.
Pasak laikinai einančios pareigas Valstybinio patentų biuro direktorės Linos Mickienės, pernai Lietuvoje iš viso išduoti 83 patentai, iš kurių 13 taikomi medicinos srityje, 2020-aisiais – 106 patentai, iš jų – 12 medicinos srityje, o 2019 metais – 112 patentų, iš kurių – 21 medicinoje.
„Medicinos sritis tarp Lietuvos išradėjų dar nėra tokia populiari, čia per metus patentuojama vidutiniškai 15 proc. visų išradimų. Iš tiesų, medicinos srityje inovacijų kūrimo procesas yra sudėtingas ir atsakingas. Tačiau medicinos išradimų visuomenė labiausiai ir laukia, nes tai tiesiogiai susiję su mūsų sveikata, naujų, pažangių technologijų, vaistų, skirtų žinomų ir naujų ligų tyrimams ir žmonių gydymui, kūrimu“, – pastebi ji.
Tarp kliūčių kurti – naujovių baimė
Aplinkinių netikėjimas, palaikymo stoka, priemonių trūkumas – visa tai yra kliūtys jauniesiems kūrėjams. Kalbėdamas apie savo kelyje sutiktas kliūtis A. Karužas sako, kad viskas priklauso nuo srities, kurioje kūryba vyksta.
„Medicina iš principo yra konservatyvi sritis, todėl įnešti naujovių yra gana sunku, mat gali reikėti keisti darbo įpročių aspektus, taip pat yra dideli reguliaciniai mechanizmai, pro kuriuos reikia praeiti. Atsiranda daug biurokratijos, kas „suvalgo“ labai daug laiko, kad galėtum skirti resursų mokslo vystymui ir plėtrai, o galiausiai ir produkto komercializacijai“, – pažymi kardiologas.
Jis tęsia sakydamas, kad apskritai į naujoves žiūrima kritiškai – reikia įrodyti, kad tai svarbu ir naudinga, o medicinoje tai dar aktualiau.
„Lietuvoje DI medicinoje yra nauja. Mums visiems dar trūksta patirties. Nėra daug tokių pavyzdžių – mokslo ir verslo bendradarbiavimo šitoje srityje. Formuojame naują praktiką. Tačiau džiaugiuosi tuo, kad Lietuvoje sulaukėme didžiulio palaikymo – tai viena iš varomųjų jėgų. Niekas pagalių į ratus nesistengė kaišioti“, – konstatuoja A. Karužas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai27
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau29
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...