Eksperimento metu kompiuteriui buvo perduotas žmogaus sukurtas pasaulis – Vincento van Gogho „Žvaigždėta naktis“ ir buvo paprašyta šią naktį pripildyti dirbtiniu intelektu, kai programuotojai nurodė jam nustatyti menininko stilių ir pačiam jį atkartoti paryškinant esmines detales.

„Google“ sako, kad paveikslų interpretacijose jų kompiuterių įterpiami objektai yra tarsi skaitmeniniai sapnai. Maždaug 30 tokių sapnų bendrovė jau pardavė pavasarį San Francisko aukcione iš viso už 84 tūkstančius dolerių.

Tačiau bendrovei rūpi ne šie pinigai, o galimybė stebėti, kad, pavyzdžiui, būtent paukščio vaizdas gausybę ankstesnių paveikslų išanalizavusiam ir V. van Gogho žvaigždes dabar mėgdžiojančiam dirbtiniam intelektui kažkodėl svarbesnis nustatant menininko stilių.

Panašią strategiją vystant dirbtinį intelektą naudoja ne tik „Google“. Prancūzijoje šiemet paveikslų galerijose sukiojosi robotas Berensonas. Jį prancūzų programuotojai išmokė stebėti į šedevrus žiūrinčių muziejaus lankytojų veidus ir mėgdžioti jų estetinį skonį. Kai robotas nukopijuoja daugybę žmonių, įsimena tokią sudėtingą skonių mozaiką, kad esą jau galima kalbėti apie savitą roboto skonį.

Daugiau apie robotų kuriamą meną – įraše.