- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dirbtinio intelekto vystymosi greitis eiliniam europiečiui gali kelti ne tik nuostabą, bet ir nerimą. Kiek dirbtinis intelektas gali prasiskverbti į mūsų gyvenimą? Ar robotų įsiliejimas į visuomenę deformuos mūsų etikos normas ir atims darbo vietas? Ekspertai sako, kad Europa išsiskiria savo dėmesiu socialinei dirbtinio intelekto įtakai, tačiau bijoti turėtų mažiausiai.
Per paskutinį dešimtmetį dirbtinio intelekto vystymasis itin suintensyvėjo – vienas po kito pristatomi ir tobulinami humanoidai, bepiločiai automobiliai, į darbo procesus robotai įsilieja tiek pramonėje, tiek paslaugų centruose, aptarnavimo sferoje
Kas lems tolimesnius pokyčius ir ar Europa pasiruošusi tapti dirbtinio intelekto vystymo lydere, rugsėjo 20 dieną bus diskutuojama didžiausiame modernių technologijų ir verslumo renginyje Baltijos šalyse #SWITCH.
Europa – etikos normų ir „protų nutekėjimo“ tvirtovė
Kaip sako vienas iš būsimos diskusijos dalyvių, Vokietijos Dirbtinio intelekto tyrimų centro profesorius dr. Paulas Lukowiczius, Europa kur kas daugiau dėmesio skiria etikos problemoms ir socialinei dirbtinio intelekto reikšmei. „Viena vertus, tai puiku – galime vystyti unikalius produktus ir prekės ženklus, o, lyginant su kitomis rinkomis, tai yra stiprus pardavimo argumentas. Kita vertus, labai svarbu užtikrinti, kad dėl reguliavimo atsirandančios kliūtys šios pažangos nesustabdytų. Duomenų apsauga yra viena iš aktualijų, o šioje srityje Europoje vyksta be galo daug unikalių pokyčių“, – svarsto dr. P. Lukowiczius.
Turime išsilavinusią ir pakankamai kvalifikuotą darbo jėgą, tačiau ir tiems, kurie įgūdžių turi mažiau, jaudintis taip pat nevertėtų.
Kitas pranešėjas Lenardas Koschwitzas, „Allied for Startups“ startuolių asociacijų tinklo direktorius Europos reikalams pabrėžia, kad Europoje galiojantys principai ir normos nėra per daug griežti, ir startuoliams gana paprasta prie jų prisitaikyti. Prie to prisideda ir laisvėjantis duomenų judėjimas bei galimybė net ir mažam ar vidutiniam verslui turėti puikias sąlygas verslui kurti ir plėtoti.
Tiesa, kaip teigia L. Koschwitzas, vienas didžiausių iššūkių dirbtinio intelekto vystymui Europoje yra vadinamasis protų nutekėjimas. „Turime išskirtinai stiprų mokslinių tyrimų centrą, o įteikiamų daktaro diplomų skaičiai Europoje įspūdingi. Deja, šie mokslininkai nelieka Europoje, o darbai, kuriuos randa likusieji, yra mažiau jiems įdomūs. Didžiausias iššūkis – sulaikyti šį potencialą kartu su jo žiniomis ir idėjomis bei transformuoti juos į augimą didesnėse kompanijose Europoje“, – sako L. Koschwitzas.
Kinijos scenarijus – ne Europai
Pastaraisiais metais žiniasklaidoje vis pasirodant straipsnių apie tai, kad daugiau nei 90 procentų šiandienių darbo vietų sėkmingai gali dirbti ir robotai, nerimas apėmė ne vieną. Pigios darbo jėgos Kinijos sostinėje jau yra atidarytas ir banko padalinys, kuriame funkcijas atlieka išimtinai tik robotai, o kai kurios įmonės šioje šalyje dėl robotizacijos atleidžia dešimtis tūkstančių darbuotojų. Ar Europoje per artimiausią dešimtmetį taip pat atsiras milžiniški skaičiai bedarbių?
L. Koschwitzas sako, kad mums vis dėlto turėtų rūpėti ne tai, kokiuose darbuose žmogų pakeis robotai, o tai, kaip žmogus, dirbdamas su robotais, gerins darbo kokybę ir produktyvumą: „Turime išsilavinusią ir pakankamai kvalifikuotą darbo jėgą, tačiau ir tiems, kurie įgūdžių turi mažiau, jaudintis taip pat nevertėtų. Dirbtinis intelektas pakeis žmones ne darbo vietose, o individualiose užduotyse – rutininėse, pasikartojančiose arba paremtose labai aiškia rezultato vizija.“
Dr. Paulas Lukowiczius nusiteikęs ne mažiau optimistiškai: „Mažai uždirbantys žemos kvalifikacijos darbai Europoje tampa vis dažnesne retenybe, todėl toks scenarijus nėra teisingas. Aš tikiu, kad dirbtinis intelektas yra ta technologija, kuri kuriama ne žmonėms pakeisti, o sustiprinti jų pajėgumus ir juos įgalinti daryti daug daugiau. Jei darbuotoją su žema kvalifikacija išmokysi dirbti išvien su dirbtiniu intelektu, sukursi darbuotoją, kuris atliks gana sudėtingą darbą.“
Lietuva nebijo eksperimentų
Paklaustas, kaip tarp dirbtinį intelektą vystančių šalių mato Lietuvą, L. Koschwitzas pagyrų negailėjo: „Lietuva yra puiki vieta dirbtiniam intelektui ir tokioms technologijoms kaip „blockchain“. Labai džiaugiuosi, turėdamas galimybę čia atvykti ir pamatyti daugiau.“ Kaip teigė „Allied for Startups“ atstovas, Lietuvą galima vadinti pavyzdžiu, kaip reikia eksperimentuoti ieškant naujų sprendimų. „Valia eksperimentuoti, lietuvių gebėjimas atvirai priimti technologijas, prisitaikyti prie šiandienos iššūkių ir ieškoti, kaip patobulinti tai, kas jau sukurta – jūsų šalies stiprybė“, – kalba L. Koschwitzas.
Rugsėjo 20 d. „Litexpo“ 15 val. prasidėsiančioje diskusijoje „Ar Europa gali tapti dirbtinio intelekto vystymo lyderė“ dalyvaus ne tik dr. Paulas Lukowiczius, Lenardas Koschwitzas, bet ir ekonomistas bei duomenų strategas „Microsoft“ Europos ir vyriausybiniams reikalams Briuselyje dr. Thomas Roca.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?7
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...