Dėl tokių sąlygų koralai ir blykšta. Be dumblių, kurie suteikia spalvą, koralai nebeauga ir tampa trapūs.

„Mums tenka didžiulis iššūkis – išsaugoti visą ekosistemą, vadinamą atogrąžų mišku po vandeniu“, – kalbėjo Derbio universiteto koralų tyrėjas ir veisėjas Michael Sweet.

Derbio universiteto profesorius jau sukūrė dirbtinio veisimo metodą: akvariumo sąlygos imituoja jų natūralią aplinką, net mėnulio ir saulės ciklus. Dabar pagrindinis priešininkas – laikas.

„Kai kurių tyrimų teigimu, teliko vos šešeri metai. Iki 2030-ųjų net 90 proc. koralų rifų bus nunykę“, – teigė M. Sweet.

Laboratorijoje išaugintus koralus galima būtų perkelti į pakrantes, bet tai būtų tik lašas vandenyne. Tikrasis laimėjimas būtų sukurti rūšis, atsparias didėjančiam vandenų karščiui ir rūgštingumui.

„Bandome naudoti probiotikus, šiuo atveju, bakterijas, kad padėtume mažyliams koralams augti sveikiems ir atsparesniems. Tikimės, kad bakterijos padės jiems sulaukti brandaus amžiaus“, – šnekėjo mokslininkė Taissa Danasceno.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Koralų rifai užima tik 0,1 proc. vandenynų dugno, bet juose tam tikru gyvenimo etapu gyvena kone ketvirtadalis visų jūrinių rūšių. Tad be koralų pakibs ir rajų, ryklių, delfinų, murenų ir jūros vėžlių likimas.

„90 proc. augalų palaiko simbiotinius santykius su grybais. Tad bandome išsiaiškinti, ar grybai padėtų ir koralams išlikti“, – aiškino tyrėja Olivia Fee.

Be abejo, vienas koralų veisimo rezervuaras visų problemų neišspręs, bet viltis žiebiasi.