Erdvėlaivį į asteroidą sudaužiusi NASA skelbia apie naują erą Žemės gynyboje

JAV kosmoso agentūra tikisi, kad šis eksperimentas vieną dieną padės išgelbėti žmoniją nuo dangaus kūno, galinčio sunaikinti gyvybę mūsų planetoje.

„Dvigubo asteroido nukreipimo bandymas“ (Double Asteroid Redirection Test, DART) rėžėsi į kosmoso luistą Dimorfą (Dimorphos, gr. „Dviformis“) antradienį kiek po 2 val. Lietuvos laiku. Ši istorinė misija prieš 10 mėnesių prasidėjo nuo starto Kalifornijos kosmodrome.

„Pradedame naują erą – erą, kurioje potencialiai galime apsisaugoti nuo ko nors panašaus į pavojingą asteroido smūgį“, – pareiškė NASA planetų tyrinėjimo skyriaus direktorė Lori Glaze (Lori Gleiz).

Dimorfas – 160 metrų skersmens asteroidas, savo dydžiu prilygstantis Egipto piramidei, – skrieja aplink 800 metrų skersmens „didįjį brolį“ Didimą (Didymos, gr. „Dvynys“). Niekada anksčiau nematytas nedidelis asteroidas pasirodė kaip šviesos dėmelė ekranuose likus maždaug valandai iki susidūrimo.

Kiaušinio pavidalo ir uolėtas, rieduliais nusėtas paviršius pagaliau išryškėjo per kelias paskutines eksperimento minutes, kai DART prie jo artėjo maždaug 23,5 tūkst. km per valandą greičiu.

NASA mokslininkai ir inžinieriai ėmė garsiai ploti, kai ekrane sustingo paskutinis kadras, rodantis, kad signalas prarastas ir susidūrimas įvyko.

Pasak mokslininkų, ši asteroidų „pora“ nekelia jokios grėsmės mūsų planetai, nes ji aplenkia Saulę kas dvejus žemiškus metus.

Tačiau, NASA nuomone, eksperimentą svarbu atlikti prieš atrandant tikrą poreikį.

Sudaužydama erdvėlaivį į Dimorfą, NASA tikisi išstumti šį kūną į mažesnę orbitą ir tokiu būdu 10 min. sutrumpinti laiką, per kurį jis apskrieja Didimą. Šiuo metu tai užtrunka 11 val. 55 minutes.

Antžeminiai teleskopai, nepajėgūs tiesiogiai matyti šios asteroidų sistemos, bet galintys aptikti pakeitimus jos atspindinčioje šviesoje, artimiausiomis dienomis ir savaitėmis turėtų nustatyti tikslų apsisukimo orbita periodą.

Šios koncepcijos išbandymas leido realybe paversti idėją, kuri anksčiau buvo vaizduojama tik mokslinėje fantastikoje – ypač tokiuose filmuose, kaip „Armagedonas“ (Armageddon) ir „Nežiūrėk aukštyn“ (Don't Look Up).