Europos kosmoso agentūros (ESA) kosminis aparatas „Rosetta“ trečiadienį sėkmingai paleido kibernetinį zondą, kuris turėtų po septynių valandų nusileisti ant 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometos branduolio paviršiaus per istorinę misiją.

Darmštatas, Vokietija, lapkričio 12 d. (AP-BNS). Europos kosmoso agentūros (ESA) kosminis aparatas „Rosetta“ trečiadienį sėkmingai paleido kibernetinį zondą, kuris turėtų po septynių valandų nusileisti ant 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometos branduolio paviršiaus per istorinę misiją.

Jeigu viskas vyks sėkmingai, 100 kilogramų sveriantis zondas „Philae“ harpūnais prisitvirtins prie dideliu greičiu skriejančios kometos, sudarytos iš dulkių ir ledo, paviršiaus.

Šis ambicingas mėginimas nutupdyti zondą ant 4 km ilgio dangaus kūno vainikuos dešimtmetį trukusią misiją, per kurią „Rosetta“ ir „Philae“ nuskriejo 6,4 mlrd. kilometrų.

„Dabar jis veikia savarankiškai, – pareiškė „Philae“ projekto vadovas Stephanas Ulamecas (Štefenas Ulamecas), dirbantis Vokietijos aerokosminiame centra (DLR). – Mums prireiks sėkmės, kad nenutupdytume jo ant akmens arba stataus šlaito.“

Jeigu pirmasis per kosminių tyrimų istoriją mėginimas nutupdyti zondą ant kometos branduolio bus sėkmingas, patvirtinimas turėtų pasiekti Žemę apie 16 val. 3 min. Grinvičo (18 val. 3 min. Lietuvos) laiku, praėjus maždaug pusvalandžiui po to, kai jis pasieks kometos paviršių.

Trečiadienį paryčiais ESA paskelbė, kad „Philae“ aktyvioji nusileidimo sistema, kuri turėtų būti naudojama, kad aparatas neatšoktų atsitrenkęs į kometos paviršių, negalės būti įjungta, tačiau agentūra tikisi, kad zondas sėkmingai prisitvirtins iššovęs harpūnus, o vėliau įgręžęs į ledą specialius varžtus.

Praėjus kelioms valandoms misijos vadovai plojo ir glėbesčiavosi, kai buvo patvirtintas zondo atsiskyrimas nuo nešančiojo palydovo.

„Philae“ iškeliavo – jis pakeliui į kometą, – sakė „Rosetta“ skrydžio direktorė Andrea Accomazzo (Andrėja Akomaco). – Visi džiaugiamės, kad pastarosiomis minutėmis viskas vyksta nepriekaištingai.“
Kol skalbyklės dydžio aparatas artės prie kometos, mokslininkai negalės nieko daryti, tik stebėti, nes dėl didžiulio atstumo nuo Žemės – apie 500 mln. kilometrų – nebus įmanoma siųsti jokių komandų realiu laiku.
Planuojama, kad prie kometos prisitvirtinęs „Philae“ ir aplink ją besisukanti „Rosetta“ tirs šį dangaus kūną, kai jis artės prie Saulės ir taps vis aktyvesnis, kaitinamas centrinio šviesulio. Naudodami 21 prietaisą, mokslininkai rinks duomenis, kurie galėtų suteikti daugiau žinių kometų ir kitų dangaus kūnų kilmę.

ESA nurodė, jog netgi tuo atveju, jeigu „Philae“ nusileidimas nepavyktų, 1,3 mlrd. eurų (4,49 mlrd. litų) kainavusi misija, prasidėjusi 2004 metais, netaps nesėkme: „Rosetta“ prietaisai leistų atlikti 80 proc. planuotų tyrimų.
„Rosetta“ po ilgiau negu dešimtmetį trukusio skrydžio savo kelionės tikslą pasiekė šių metų rugpjūtį.

Lėtai sukdamasis aplink kometą, palydovas jau atliko kai kurių svarbių stebėjimų.

Čuriumovo-Gerasimenko kometos branduolio pavidalas šiek tiek primena vaikišką guminį ančiuką – tačiau šio dangaus kūno paviršius tamsesnis negu anglių, aptrupėjęs ir sudaužytas per milijardus metų trukusias klajones kosmose.
Dėl šios priežasties zondą bus itin sunku nutupdyti ant atbrailomis, skardžiais ir uoliniais dariniais nusėto paviršiaus.

Didžiausiu misijos iššūkiu taps pastangos saugiai nuleisti „Philae“, kai kometa ir šalia jos esatys kosminiai aparatai skrieja Saulės link 18 kilometrų per sekundę greičiu.

„Visi nervinasi, visi įsitempę – tačiau žinome, kad rizikuoti verta. Atlygis bus milžiniškas, – sakė ESAvyriausiasis mokslo konsultantas Markas McCaughreanas (Markas Makorinas). – Jeigu nerizikuosi, nieko nepelnysi. Tyrimų esmė – plėsti ribas.“

„Žinome, kad tai rizikingas reikalas, tačiau potenciali nauda – didžiulė“, – aiškino „Philae“ mokslo programos vadovas Jeanas-Pierre'as Bibringas (Žanas Pjeras Bibringas).
„Philae“ neturi manevrinių variklių, todėl „Rosetta“ turėjo paleisti zondą tiksliai numatyta trajektorija ir greičiu.

Bet kokia klaida gali lemti, kad zondas nepataikys į nusileidimo zoną ir suduš atsitrenkęs į labiau raižytas kometos branduolio paviršiaus sritis.

PAVOJAI

„Nusileidimas bus pats kritiškiausias momentas“, – pripažino S.Ulamecas.

„Philae“ priartės prie kometos 3,5 km per valandą greičiu ir iššaus du harpūnus, kurie, kaip tikisi inžinieriai, įsmigs į paviršių pakankamai tvirtai, kad sulaikytų aparatą.

Galiausiai ledsraigčiai trijų atramų galuose turėtų įsigręžti į gruntą, kad zondas neatitrūktų nuo kometos, kurios gravitacija yra labai menka.

„Philae“ aparatų tyrimai sudarys apie penktadalį mokslinės programos, kurią planuojama atlikti per visą šią misiją.

Manoma, kad kometos yra pirmykščiai ledo ir dulkių dariniai, išlikę po Saulės sistemos formavimosi pradinių stadijų.

Jie sukasi aplink Saulę įvairaus pavidalo orbitomis, kurias įveikti užtrunka nuo kelerių iki kelių milijonų metų.

Kaip teigia didelio pripažinimo sulaukusi teorija, kometos intensyviai bombardavo ką tik susiformavusią Žemę prieš 4,6 mln. metų, atnešdamos į mūsų planetą anglies ir vandens – vienų iš svarbiausių gyvybei reikalingų elementų.