Supuvusio kiaušinio, arklio šlapimo, alkoholio ir karčiojo migdolo kvapai – tokią kvapų puokštę būtų galima užuosti, jeigu kas nors į Žemę pargabentų toli kosmose skriejančią kometą, ketvirtadienį paskelbė Europos mokslininkai.

Rugpjūčio mėnesį su kometa 67P/Čuriumov-Gerasimenko (67P/C-G) susitikusio Europos kosminio aparato „Rosetta“ vienas prietaisas užfiksavo įdomių cheminių medžiagų, kuriuose yra amoniako, metano, sieros vandenilio, ciano vandenilio ir formaldehido molekulių, nurodė mokslininkai.

„Jeigu būtų galima užuosti kometą, ko gero to net nenorėtumėte daryti“, – rašo mokslininkų komanda savo tinklaraštyje Europos kosmoso agentūros (ESA) svetainėje.

Aparato „Rosseta“ gabenamas prietaisas „Rosina-DFMS“ yra masių spektrometras, analizuojantis cheminę „komos“ – artėjančios prie Saulės kometos skraistės – išskiriamų dujų cheminę sudėtį.

„Kometos 67P/C-G aromatas yra gana stiprus, turintis supuvusio kiaušinio (sieros vandenilio), arklio šlapimo (amoniako) ir aštraus, kvapą gniaužiančio formaldehido kvapo“, – paaiškino Europos kosmoso agentūros mokslininkė Kathrin Altwergg (Katrin Altverg).

„Jis yra susimaišęs su silpnu, karčiu, migdolą primenančiu ciano vandenilio kvapu“, – sakė mokslininkė.

„Dar pridėkite truputį alkoholio ir į actą panašaus sieros dioksido bei saldaus anglies disulfido kvapo, ir jūs gausite mūsų planetos parfumą“, – pridūrė K.Altwergg.

Pasak ESA, tokio kiekio skirtingų molekulių atradimas šioje stadijoje yra netikėtas.

Prietaiso „Rosina-DFMS“ gautus duomenis apdorojanti mokslininkų grupė spėjo, kad šylant kometos apledėjusiam paviršiui, išsiskirs tik lakiausios – anglies dioksido ir anglies monoksido – molekulės.

Tyrėjai tikisi daugiau sužinoti apie kometas – iš dulkių ir ledo sudarytus dangaus kūnus, susidariusius kartu su Saulės sistema prieš maždaug 4,6 mlrd. metų.

Kometa 67P/C-G aplink Saulę apsisuka per 6,5 metų.

„Rosetta“ susitiko su šia kometa, nuskriejusi apie 6 mlrd. kilometrų, pirmiausiai keturis kartus praskriejusi šalia Žemės ir Marso – tų planetų trauka buvo panaudota padidinti aparato greičiui, kuris buvo išsviestas tarsi iš laidynės. Dabar jos skrieja orbitoje maždaug už 400 mln. kilometrų nuo Saulės.

Kometa ir aplink ją skriejantis kosminis aparatas prie Saulės labiausiai priartės ateinančių metų rugpjūčio13 dieną – tuo metu jie bus už 185 mln. kilometrų nuo mūsų centrinio šviesulio.

Lapkričio 12 dieną „Rosetta“ ant kometos mėgins nutupdyti nusileidimo zondą „Philae“, judėdama aplink netaisyklingo pavidalo kometos branduolį, skriejantį Saulės link maždaug 16,79 kilometrų per sekundę greičiu.

Prie kometos priartėjęs „Philae“, sveriantis apie 100 kg, iššaus harpūnus, kurie įsmigs į jos paviršių, o vėliau prisitvirtins varžtais.

Be kitų eksperimentų, šis aparatas padarys apie 30 cm gylio gręžinį, siekiant ištirti giliau esančios kometos medžiagos cheminę sudėtį.