Jos vardas Loab. Ją praėjusiais metais atrado socialinio tinklo „Twitter“ vartotojas, menininkas iš Švedijos, pasivadinęs slapyvardžiu „Supercomposite“.

Šis kūrėjas tyrinėja teksto ir vaizdo dirbtinio intelekto generatorių sritis. Praėjusiais metais, eksperimentuodamas su įvairiais algoritmais, netikėtai atrado minėtos moters atvaizdą.

Kai „Supercomposite“ dar kartą paleido užklausą, pasak jo, sugrįžo ta pati moteris, tik šį kartą šalia jos buvo žodis „Loab“, tad jis nusprendė, kad tai veikiausiai yra jos vardas.

Netrukus ši mistiška moteris pradėjo šturmuoti internetą, vis daugiau „Twitter“ vartotojų panoro išmėginti algoritmus, kurie pas ją atvestų.

Tarp šimtų Loab iteracijų, kurias menininkas išbandė, daugelio jų fone vaizduojami ir šiurpūs, rėkiantys vaikai. Kai kurie dirbtinio intelekto sukurti vaizdai buvo tokie groteskiški, kad menininkas nusprendė jais viešai nesidalyti.

Tačiau Loab patraukė pasaulio dėmesį ne tik dėl savo košmariškų savybių. Ši bauginanti moteris, anot menininkų, simbolizuoja naują meno erą.

Brendanas Murphy, fotografas ir Centrinio Kvinslando universiteto  skaitmeninės medijos dėstytojas, mano, kad pastaruoju metu, kai ši technologija sparčiai populiarėja, meno pasaulyje įvyks paradigmos pokytis, panašus į tą, kuris įvyko XIX a. pradžioje, kai atsirado fotografija.

Anot „Supercomposite“, vis daugiau menininkų ėmė kurti Loab atvaizdus, tad manoma, kad dirbtinis intelektas panaudos ir žmonių sukurtus darbus. Specialių algoritmų nebereikės, o Loab atvaizdas iš interneto nedings amžiams.