Kol atsiras išmanieji telefonai, kurių baterija bus trečdaliu galingesnė nei dabartinių, praeis dveji treji metai, sako portalo „Naujoji komunikacija“ redaktorius Adomas Rutkauskas. „Dirba daug rimtų įstaigų: Ilinojaus universitetas, Stanfordo universitetas, garsusis Masačusetso technologijų institutas. Ten stengiamasi modifikuoti pačią ličio jonų bateriją – joje esantį grafitą pakeisti siliciu“, – aiškina jis.

Tai, kad išmanieji telefonai, sunaudoja daug energijos, pabrėžia A. Rutkauskas, yra visai suprantama: „Nes tai ne telefonas, kuris turi daug funkcijų, o kompiuteris, kuris, be visų kitų funkcijų, dar gali ir skambinti. Pavyzdžiui, dabartinis mano išmanusis telefonas 20 kartų galingesnis už mano pirmą asmeninį kompiuterį.“

– Pone Rutkauskai, atrodo, technologijos tobulėja, žmonės perka prabangius telefonus su daugybe funkcijų, bet būna, kad telefonas išsikrauna per kelias valandas. Kodėl taip yra?

– Pirmiausia paklausčiau, kas yra išmanusis telefonas. Nes tai ne telefonas, kuris turi daug funkcijų, o kompiuteris, kuris, be visų kitų funkcijų, dar gali ir skambinti. Pavyzdžiui, dabartinis mano išmanusis telefonas 20 kartų galingesnis už mano pirmą asmeninį kompiuterį, kuris buvo pirktas daugiau negu prieš 20 metų. O kompiuterio galiai reikalinga energija. Dauguma mato tik galutinį vaizdą, vartotojo sąsają, o kas vyksta telefone, niekas per daug nesigilina.

Apie pusę telefono paviršiaus ploto sudaro ekranas. Tai didelė dalis, kurią visą reikia apšviesti, todėl jis irgi ryja gana daug resursų. Jau minėtos papildomos funkcijos (GPS ryšys, palaikomas ryšys su palydovais, nuolatinis tikrinimas, Wi-Fi bevielių tinklų paieška ir t. t.), be abejo, sodina bateriją.

– O ar ieškoma būdo, kaip pailginti jos veikimą? Nes telefonas patogus, kaip sakote – kompiuteris, bet nuolat reikia galvoti apie maitinimo šaltinį.

– Be abejo, dirbama. Ir dirbama seniai. Problema ta, kad dabar naudojama ličio jonų baterija, o iš jos jau išspausta viskas, ką buvo galima – daugiau nieko nepadarysi. Dabar turėtų keistis tik baterijos dydis, tai reiškia – ir paties telefono dydis bei svoris, ko paprasti vartotojai iškart būtų linkę atsisakyti. Arba tenka imtis visokių triukų. Pavyzdžiui, vienas iš gamintojų stengiasi optimaliai maksimizuoti paties telefono korpusą, kad telefone net milimetrinės tuščios erdvės dalys būtų užpildytos akumuliatoriumi. Beje, šis sprendimas pasiteisina, teigiama, kad toks akumuliatorius gali turėti iki 2 700 miliamperų, kai įprastiniai turi apie 2 tūkst. (ir tai jau viršutinė riba).

Pats populiariausias variantas, kurį turbūt šiais laikais naudoja visi išmaniųjų telefonų gamintojai, yra programinės pusės optimizavimas. Telefonas pats stebi baterijos įkrovimo arba išsikrovimo lygį ir pagal tai priima įvairius sprendimus. Pavyzdžiui, jei esate lauke, jums reikalingas šviesus ekranas, kad gerai matytumėte tekstą, vaizdinę medžiagą. Bet jei atsiduriate šešėlyje, telefonas stebi apšviestumą ir sumažina apšvietimą. Taip iškart taupoma energija, naudojama ekranui apšviesti.

Yra visokių gudrybių ir kitose srityse. Pavyzdžiui, vienas naujausių atradimų (tiksliau, jau kuriamų procesų) yra išmanioji antena Wi-Fi ryšiui gaudyti. Ji suranda potencialaus ryšio anteną, į kurią nukreipia savo spindulį, o ne skenuoja viską aplinkui. Sakoma, kad taip galima sutaupyti iki 30 proc. elektros energijos.

– Minėjote, kad dabar naudojama ličio jonų baterija. Gal, pakeitus medžiagą, irgi būtų galima pailginti veikimo laiką?

– Be abejo, ir šioje srityje taip pat dirbama. Dirba daug rimtų įstaigų: Ilinojaus universitetas, Stanfordo universitetas, garsusis Masačusetso technologijų institutas. Ten stengiamasi modifikuoti pačią ličio jonų bateriją – joje esantį grafitą pakeisti siliciu. Sakoma, kad sutaupoma apie 30 proc. energijos, bet problema ta, kad, kol pasirodys telefonai su tokiais akumuliatoriais, ko gero, praeis dar 2–3 metai.

– Dominantis klausimas – ir elektromobiliai. Jų baterijos taip pat veikia labai trumpai, nuvažiuoti galima netoli. Gal dėl to jie nėra populiarūs?

– Nesu automobilininkas ir į visus dalykus labai nesigilinau, bet, kiek pavyko rasti, jiems naudojama ta pati ličio jonų baterijų technologija. Be abejo, galima nuvažiuoti ne taip toli, įkrovimas atrodo baisesnis, nes esi pririštas prie vietos.

Vis dėlto galima paminėti labai gerą „Tesla“ gamintojų atvejį. Jie pasaulyje kuria įkrovimo stotelių tinklą, kad pagal populiariausius maršrutus šalia populiarių kelių būtų galima važiuoti nuo vieno taško iki kito. Dabar, jei nepainioju, per 40 min. galima įkrauti tiek, kad būtų galima nuvažiuoti 400 km. Taigi nesustojant galima nuvažiuoti nuo Vilniaus iki Nidos. Be abejo, populiarumo elektromobiliai stokoja, ypač Lietuvoje, bet jie labai populiarūs kitose šalyse. Pavyzdžiui, Norvegijoje jau užregistruota 20 tūkst. elektromobilių, o Lietuvoje – apie 20.