Raketa pirmą kartą sėkmingai paleista po dviejų nesėkmingų bandymų praėjusiais metais.

Kalbama, kad naujos kartos H3 galėtų konkuruoti su bendrovės „SpaceX“ raketa „Falcon 9“ ir vieną dieną galėtų gabenti krovinius į Mėnulyje esančias bazes.

„Kosmoso pramonėje dirbu jau seniai, bet dar niekada nesijaučiau toks laimingas ir nejaučiau tokio palengvėjimo“, – sakė japonų kosmoso agentūros JAXA pirmininkas Hiroshi Yamakawa (Hirošis Jamakava)

Naujausias paleidimas įvyko po to, kai praėjusį mėnesį nepilotuojamas japonų erdvėlaivis nusileido ant Mėnulio paviršiaus (nors ir keistu kampu) ir taip Japonija tapo penktąja šalimi, atlikusia itin sudėtingą švelnų nusileidimą ant uolėto Mėnulio paviršiaus.

H3 raketa startavo iš Tanegašimos kosminio centro Pietvakarių Japonijoje 9.22 val. vietos (2.22 val. Lietuvos) laiku.

Po to, kai agentūros per tiesioginę transliaciją paskelbė, kad H3 raketos varikliai sėkmingai užsidegė, o tai reiškia, kad raketa pakilo į orbitą, iš JAXA valdymo centro pasigirdo šūksniai ir plojimai.

H3 raketą JAXA pradėjo kurti kartu su „Mitsubishi Heavy Industries“, siekdama perpus sumažinti Japonijos darbinės raketos H-2A, kuri buvo naudojama nuo 2001 metais, paleidimo kainą.

JAXA teigia, kad šis laivas, sukurtas siekiant „didelio lankstumo, patikimumo ir ekonomiškumo“, „užtikrins autonominę Japonijos prieigą prie kosmoso“.

Skirtingai nei daugkartinio naudojimo „Falcon 9“, H3 yra vienkartinio naudojimo, tačiau mokslininkai teigia, kad pirmosios pasaulyje technologijos išbandymas yra svarbus.

„H3 raketos pirmosios pakopos variklis yra unikalus ir naujoviškas, suteikiantis didesnę trauką, palyginti su šiuolaikinėmis raketomis“, – sakė Melburno universiteto kosmoso laboratorijos direktorius Michele'is Trenti (Mišelis Trentis).

H3 „gali tapti ekonomiškiausia raketa“, todėl Saulės sistemos tyrinėjimas taps prieinamesnis.

Pirmą kartą ją paleidžiant įvyko nesklandumų.

2023 metų vasarį jai nepavyko startuoti dėl akivaizdžios uždegimo sistemos problemos. Televizijos filmuotoje medžiagoje matyti, kad erdvėlaivis nejuda nuo paleidimo aikštelės.

Antruoju bandymu praėjusių metų kovą, kilus techninėms problemoms, netrukus po starto šalies kosmoso agentūra davė įsakymą jai susinaikinti.

Net ir šis paskutinis paleidimas buvo atidėtas keturiomis dienomis dėl blogų oro sąlygų.

Šeštadienį sėkmingai pakilusi raketa gabeno du nedidelius palydovus.

Tikimasi, kad vienas iš mikropalydovų prisidės prie nelaimių prevencijos darydamas nuotraukas ir vaizdo įrašus.

Kitas, kuriame įrengtas infraraudonųjų spindulių jutiklis, skirtas stebėti ant žemės esančių gamyklų darbo sąlygas.

JAXA tiesioginės transliacijos metu taip pat buvo patvirtintas sėkmingas mikropalydovų atsiskyrimas.

„Sėkmingai iškėlę raketą į orbitą, toliau analizuosime sekas“, – sakė JAXA pareigūnas.