„[Iki šiol] nesame patvirtinę ryšio su nusileidimo moduliu“, – pareiškė bendrovės atstovas, praėjus maždaug 25 minutėms po planuoto nusileidimo.

„Turime daryti prielaidą, jog negalime užbaigti nusileidimo ant Mėnulio paviršiaus“, – pridūrė jis.

Japonų startuolio erdvėlaivis į Mėnulį pirmajai šios šalies misijai Žemės palydove ir pirmajai tokiai privačių bendrovių programai buvo išsiųstas gruodžio 11-ąją.

Erdvėlaivį iš Kanaveralo kyšulio JAV Floridos valstijoje iškėlė Elono Musko (Ilono Masko) bendrovės „SpaceX“ raketa, pakilusi po dviejų atidėjimų dėl papildomų patikrinimų.

„Mūsų pirmoji misija parengs sąlygas Mėnulio potencialo išnaudojimui ir jo pavertimui stipria ir energinga ekonomine sistema“, – sakė startuolio vadovas Takeshi Hakamados (Takešis Hakamada) tuomet paskelbtame pareiškime.

Bendrovė planavo, kad gabenamas nusileidimo modulis maždaug 2023 metų balandį nusileis matomoje Mėnulio pusėje, Atlaso krateryje.