Pasak jos, mokslas yra įrodęs, kad miegas atlieka keletą itin svarbių funkcijų: padeda organizmui atsistatyti, stiprina atmintį ir valo smegenis nuo toksinų. Be to, manoma, jog sapnai padeda „treniruoti“ reakcijas į įvairias situacijas – ne tik tas, su kuriomis jau susidūrėme, bet ir tas, kurios gali laukti ateityje.
Kalbėdama apie gyvūnų sapnus, B. Hooper atkreipė dėmesį, kad daugelis žmonių yra matę, kaip miegodami šunys ar katės trūkčioja letenomis ar judina snukį. Tokie judesiai, pasak mokslininkų, greičiausiai rodo, jog gyvūnas kažką sapnuoja.
„Tačiau tai, kad gyvūnas nejuda, nereiškia, jog jis neturi sapnų. Daugelis laukinių gyvūnų galėjo evoliucionuoti taip, kad miegodami judėtų kuo mažiau ir taip nepritrauktų plėšrūnų“, – rašė autorė.
Mokslininkai tai nustatė tyrinėdami gyvūnų smegenų veiklą miego metu. Nors tokiuose tyrimuose dalyvavo nedidelis skaičius individų, sapnavimui būdingas smegenų aktyvumas buvo užfiksuotas daugeliui rūšių.
„Į sapnavimą panašus smegenų aktyvumas nustatytas žiurkėms, beždžionėms ir net aštuonkojams“, – teigė B. Hooper.
Dar daugiau – mokslininkams pavyko gana tiksliai nustatyti, ką gyvūnai sapnuoja.
„Žiurkių, kurios sapnavo, neuronų aktyvumas rodo, kad jos sapnuoja konkrečias vietas, pavyzdžiui, labirintus, kuriuos tyrinėjo būdravimo metu. Negana to, jos gali praeiti šiuos maršrutus atvirkštine tvarka ir net sapnuose kurti naujus kelius“, – aiškino autorė.
Pasak jos, kai kurie mokslininkai gebėjimą sapnuoti laiko sąmonės požymiu. Tai leidžia manyti, kad daugelis gyvūnų rūšių turi kur kas sudėtingesnį vidinį pasaulį, nei buvo manyta anksčiau.
„Mokslas tik pradeda jį atskleisti“, – apibendrino B. Hooper.
Naujausi komentarai