Meteorai, krisdami Žemės link, sužimba, ir primena žvaigždes, bet šio reiškinio negalima vadinti žvaigždžių lietumi, aiškina mokslininkė, pabrėždama, kad meteorai į pačią Žemę nenukrenta. Meteorų kritimas – įrodymas, kad kosmosas nėra tuščias, nes tai – kosmoso dulkelės. Dalelių, t. y. meteorų, dydis gali svyruoti nuo aguonos grūdo iki vynuogės uogos dydžio.

Geriausia perseidų lietų stebėti rugpjūčio 12–13 naktį, po vidurnakčio, kadangi Persėjo žvaigždynas yra kylantis – kuo aukščiau jis yra, tuo didesnė tikimybė pamatyti daugiau perseidų. Stebėti perseidų lietų reikėtų nuo zenito šiaurės rytų kryptimi.

Meteorų lietus krenta visur vienodai, bet geriausia bus matomas tamsioje vietoje, palypėjus aukštai. E. Pakštienė pataria palaukti, kol akys apsipras su tamsa ir mėgautis reiškiniu. Jokių specialių stebėjimo priemonių nereikia.

Daugiau apie naktinius reiškinius – pokalbyje.