Kaip palengvinti žmonių kančias?

78-erių britė Jo Cameron prieš 12 metų patyrė rankos operaciją, ji gydytojams pasakė, kad jai nereikės skausmą malšinančių vaistų.

Jos anesteziologas Devjit Srivastava buvo labai skeptiškas, tačiau po kelių valandų jo pacientė tikrai visiškai nejuto skausmo.

Susidomėjęs gydytojas peržiūrėjo jos medicininę istoriją ir pastebėjo, kad J. Cameron atsisakė skausmą malšinančių vaistų po klubo sąnario keitimo operacijos, o kiekvienoje medicininėje anketoje nurodė, kad jos skausmo lygis yra nulis.

D. Srivastava pakvietė J. Cameron tyrimams ir visų (įskaitant pačią pacientę) nuostabai nustatė, kad moters organizmas nepatiria jokio fizinio skausmo.

Jai buvo diagnozuotas skausmo nejautrumo sutrikimas, apimantis įvairias būkles, kylančias iš giluminių genetinių skirtumų.

J. Cameron klinikinė atvejo studija atvėrė kelią naujų genetinių skausmo reguliatorių kūrimui.

Šios britės retų mutacijų pritaikymas genų terapijoje galėtų iš esmės pakeisti gydymą milijonams žmonių, kenčiančių nuo sekinančios agonijos.

„Teoriškai genų terapija skausmui gydyti yra įmanoma, net jei dėl didelių išlaidų plačiajai visuomenei ji taps prieinama tik po kelerių metų. Žmogaus biologijos pertvarkymas, siekiant numalšinti skausmą, jau nebėra klausimas „ar“, o „kada“. Tikrasis klausimas yra tas, kas gaus prieigą prie šio genetinio reguliatoriaus ir kur nubrėšime ribą tarp lėtinio skausmo panaikinimo ir gyvybiškai svarbios biologinės signalizacijos sistemos pašalinimo“, – teigė Londono universitetinio koledžo genetikas Jamesas Coxas, iššifravęs J. Cameron genomą.

Anot tyrėjo, gali atrodyti, kad skausmo nejutimas prilygsta supergaliai, o gyvenimas be skausmo – stebuklingas, tačiau šio žmogiškosios egzistencijos požymio netekimas galėtų sukelti savų iššūkių.