Nedidelis susidomėjimas
Žmonės į šiuos tyrimus gali įsitraukti įvairiais būdais, pavyzdžiui naudodamiesi programėlėmis fiksuoti oro taršos židinius ar invazines rūšis mieste. Pasak Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) sociologijos doktorantės Inetos Simonaitės, tokiu būdu mokslininkai ir savivaldybių atstovai gali greičiau priimti sprendimus aplinkosaugos ir kitais svarbiais klausimais.
„Žmonių susidomėjimas šiais tyrimais nėra itin aukštas, todėl svarbu suprasti kokie veiksniai skatintų prisijungti prie tyrimų ir tapti reikšminga mokslo dalimi“, – kalba I. Simonaitė.
Nauda ir patiems
Iš pirminių mokslinių tyrimų matyti, kad veiksnius, lemiančius visuomenės įsitraukimą į mokslą, galima skirstyti į dvi grupes – išorinę bei vidinę motyvaciją. I. Simonaitė pabrėžia, kad piliečių mokslas tuo ir unikalus, kad, dalyvaudami tyrimuose, žmonės gali ir prisidėti prie mokslinių sprendimų, ir gauti realią naudą – naujų žinių, ryšių, patirties ir pripažinimo, o svarbiausia – spręsti jiems patiems aktualias problemas.
„Žmonės daug aktyviau įsitraukia į mokslinius tyrimus, kai aiškiai mato savo dalyvavimo prasmę ir rezultatus. Todėl svarbu ne tik rinkti iš gyventojų duomenis apklausų metu, bet ir parodyti, kaip gyventojų indėlis padeda spręsti realias problemas“, – akcentuoja doktorantė.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad dalyviai jaustųsi tikrais mokslininkų partneriais. Pasak I. Simonaitės, žmonės nori ne tik dalyvauti apklausoje, bet ir suprasti, kaip buvo naudojami jų duomenys, dalyvauti aptariant rezultatus ar net prisidėti kuriant tyrimo klausimus.
„Grįžtamasis ryšys, padėkos, sertifikatai ar tiesiog nuoširdus paaiškinimas, ką pavyko pasiekti, gali tapti labai svarbia motyvacija, skatinant dalyvauti. Tarptautinė patirtis rodo dar ir tai, kad įsitraukimą didina patogios skaitmeninės platformos: kuo lengviau žmonės gali prisijungti, fiksuoti pastebėjimus ar matuoti aplinkos rodiklius, tuo aktyviau jie dalyvauja. Tad geriausiai veikia iniciatyvos, kurios yra prieinamos, prasmingos ir matomos“, – sako I. Simonaitė.
Grįžtamasis ryšys, padėkos, sertifikatai ar tiesiog nuoširdus paaiškinimas, ką pavyko pasiekti, gali tapti labai svarbia motyvacija, skatinant dalyvauti.
Patirtis užsienyje
Tęsti studijas doktorantūroje I. Simonaitytę paskatino noras gilintis į visuomenines problemas ir dalytis idėjomis su akademine bendruomene, kuri turi neįkainojamų žinių. Pasak doktorantės, nors šios pakopos studijos atveria daugybę galimybių, neįkainojamos patirties jai suteikė stažuotės užsienyje.
„Pasitaikius progai išvykau į Centrinį Floridos universitetą, esantį Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Stažuotės metu kartu su profesoriumi Thomu Bryeriu siekėme suprasti, kas skatina ar riboja JAV visuomenę įsitraukti į universitetuose vykdomus tyrimus“, – pasakoja I. Simonaitė.
Net ir pasibaigus stažuotei darbas su profesoriumi nesustojo. Šiuo metu į Lietuvą jau sugrįžusi doktorantė atlieka interviu su amerikiečiais, o gauti rezultatai ateityje, tikimasi, leis lengviau suprasti ne tik JAV, bet ir Lietuvos visuomenės įpročius ir veiksnius, skatinančius ją įsitraukti į piliečių mokslą.
„Manau, kad tarptautinės galimybės labai praplečia akiratį ir padeda pamatyti, kaip akademiniai procesai veikia už mūsų institucijos ribų. Tai puiki proga plėsti profesinius ryšius, sutikti panašių interesų turinčių mokslininkų ir kurti bendradarbiavimą, kuris ateityje gali išaugti į bendrus projektus ar tyrimus“, – teigia doktorantė.
Naujausi komentarai