Žiūrėdami filmus, žmonės nesąmoningai kontroliuoja akių mirksėjimą ir taip sugeba nepraleisti svarbiausių filmo momentų. O žiūrėdami filmą kino teatre, žmonės mirksi labai panašiu tempu. Tai nustatė kino žiūrovus stebėję Tokijo universiteto mokslininkai.

Į smegenis patenkančios vizualinės informacijos srautą pertraukia akių mirksėjimas. Vienas akių mirksnis užtrunka apie 0,45 sekundės, o per vieną minutę akys būna užmerktos apie 6 sekundes. Mokslininkai skaičiuoja, kad per 150 minučių trukmės filmą žmonės įprastai būna užsimerkę 15 minučių ir praranda palyginti nemažai vizualinės informacijos.

Mokslininkai nustatė, kad žmonės dažniausiai užsimerkia ne tokiose svarbiose filmo vietose. Žmonės sutartinai imdavo mirksėti, kai pasibaigdavo įtemptas veiksmas arba pagrindinis filmo herojus nebuvo rodomas ekrane. Tyrimų metu sutapo nuo 23 proc. iki 31 proc. filmą žiūrėjusių žmonių mirksėjimas.

Toks tyrimas buvo atliktas pirmą kartą, tačiau panašūs tyrimai jau yra parodę, kad žmonių smegenų aktyvumas žiūrint vaizdo įrašus taip pat tampa panašus. Todėl sutampantis mirkčiojimas tėra išorinė šio aktyvumo išraiška, reiškianti, kad žmonės filmuotus vaizdus suvokia labai panašiai.