Artimiausiu metu ruošiamasi paleisti tris Raudonosios planetos tyrimų aparatus, įskaitant sukurtus JAV ir Jungtinių Arabų Emyratų, naudojantis palankia Žemės ir Marso tarpusavio padėtimi.

Kinijos galingiausia nešančioji raketa „Long March 5“ yra išbandyta tris kartus, bet niekada nekilo su kroviniu. Per šalies pirmąją misiją į Marsą „Tianwen 1“ planuojama nutupdyti marsaeigį ir surinkti mokslo duomenų.

Raketa iš Venčango kosminių skrydžių centro pietinėje Hainano saloje turėtų pakilti liepos pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje, penktadienį pranešė valstybinė žiniasklaida, remdamasi Kinijos nacionaline kosmoso administracija.

Ši misija yra vienas ambicingiausių Kinijos kosmoso programos elementų, šaliai darant sparčią pažangą šioje srityje nuo 2003 metų, kai buvo surengtas pirmasis pilotuojamas orbitinis skrydis. Iki šiol Kinija yra iškėlusi eksperimentinę kosminę stotį, pradėjo kurti naują didesnę nuolatinę orbitinę laboratoriją, taip pat nutupdė zondą iš Žemės nematomoje ir mažiau ištyrinėtoje Mėnulio pusėje..

Šią vasarą turinčios startuoti trys misijos žymi iki šiol didžiausias pastangas aptikti Marse kadaise galėjusių egzistuoti mikroorganizmų pėdsakų, taip pat atlikti žvalgymą ruošiantis būsimiems astronautų skrydžiams į šią planetą.

Šalys stengiasi pasinaudoti maždaug mėnesį truksiančiu palankiu momentu, pasikartojančiu tik kas 26 mėnesius, kai Žemė ir Marsas atsiduria arčiausiai vienas kito.

Šįkart pasiruošimai vyko tęsiantis koronaviruso pandemijai, iš dalies privertusiai Europą ir Rusiją atsisakyti planų šią vasarą pasiųsti kitą marsaeigį, turėjusį ieškoti Raudonojoje planetoje senovinės gyvybės pėdsakų.

Kiekvienas iš aparatų turės nuskristi daugiau kaip 480 mln. kilometrų, kol pasieks Marsą ateinantį vasarį.

JAV planuoja pasiųsti lengvojo automobilio dydžio šešiaratį aparatą „Perseverance“, turintį surinkti uolienų pavyzdžių, kurie maždaug po dešimtmečio turėtų būti pargabenti į Žemę ir ištirti. Tikimasi, kad ši misija startuos kažkuriuo metu nuo liepos 30-osios iki rugpjūčio 15-osios.

Tuo metu JAE aparatas „al Amal“ („Viltis“) yra orbitinis zondas, sukurtas bendradarbiaujant su Kolorado universitetu Boulderyje. Jo startas, turėjęs įvykti iš Japonijos praeitą trečiadienį, buvo dukart atidėtas dėl nepalankių orų, bet dabar tikimasi, kad zondas išskris ateinantį pirmadienį.

JAE, sudaryta iš septynių emyratų, taps pirmąja zondą į Marsą pasiuntusia arabų šalimi.

Mokslininkai nori išsiaiškinti, kokios sąlygos buvo Marse prieš milijardus metų, kai planetoje dar buvo gausių vandens išteklių. Tikėtina, kad tuo metu Raudonojoje planetoje galėjo atsirasi primityvių gyvų organizmų.

Iki šiol Jungtinės Valstijos yra vienintelė šalis, sėkmingai nutupdžiusi zondų ant Marso paviršiaus – jai tai pavyko padaryti aštuonis kartus. Šiuo metu kaimyninėje planetoje veikia du NASA marsaeigiai – „InSight“ ir „Curiosity“. Dar šeši zondai tyrinėja Marsą iš orbitos: trys JAV, du Europos ir vienas Indijos aparatas.

Kinijos vėliausias mėginimas nuskraidinti aparatą į Marsą – bendradarbiaujant su Rusija – 2011 metais baigėsi nesėkme.

Pekino kosmoso programa yra glaudžiai susijusi su Kinijos kariuomene ir laikosi gana didelio slaptumo, ribojusio galimybes bendradarbiauti šioje srityje su JAV ir kitomis šalimis.