Tai naujausias Pekino dešimtmečius vykdomos kosmoso programos pasiekimas.

Nusileidimo modulis „Chang'e 6“ nutūpė Eitkeno baseine ties Mėnulio pietų ašigaliu – viename didžiausių žinomų smūginių kraterių Saulės sistemoje, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“, cituodama Kinijos nacionaline kosmoso administraciją.

Pasak agentūros, tai pirmas kartas, kai mėginiai bus paimti iš retai tyrinėjamos Mėnulio srities.

„Chang'e-6“ nuo gegužės 3 dienos vykdo techniškai sudėtingą 53 dienų misiją.

Sekmadienį jis nusileido iš maždaug 200 kilometrų orbitos virš Mėnulio, kad išžvalgytų Mėnulio paviršių, ieškodamas nusileidimo vietos, valstybiniam transliuotojui CCTV pasakojo Kinijos aerokosminės mokslo ir technologijų korporacijos pareigūnas Huang Wu (Huang U).

„Nusileidimas į žemesnę orbitą buvo susijęs su tam tikra rizika, todėl mums reikėjo tikslių valdymo procedūrų, kad zondas būtų nukreiptas į iš anksto nustatytą trajektoriją“, – teigė Huang Wu.

Po to „turėjome greitai sumažinti zondo santykinį greitį Mėnulio atžvilgiu (...) iki nulio per 15 minučių, o tam prireikė didžiulio kiekio degalų, iš esmės tiek, kiek sveria pusė zondo“, nurodė jis.

Dabar, kai zondas nusileido, jis bandys surinkti Mėnulio gruntą ir uolienas bei atlikti kitus eksperimentus nusileidimo zonoje.

Pasak „Xinhua“, tai turėtų būti atlikta per dvi dienas. Zondas mėginius rinks dviem būdais: naudodamas gręžtuvą mėginiams po paviršiumi rinkti ir roboto ranką mėginiams nuo paviršiaus paimti.

Tada planuojamas beprecendentis zondo paleidimas iš tos Mėnulio pusės, kuri visada atgręžta į Žemę.

Mokslininkai teigia, kad tamsioji Mėnulio pusė taip vadinama todėl, kad ji nematoma iš Žemės, o ne todėl, kad į ją niekada nepatenka Saulės spinduliai.

Šią Mėnulio pusę tyrinėti gali būti naudingiau, nes jos kraterius mažiau dengia senoviniai lavos srautai nei artimojoje pusėje.

Iš tamsiosios pusės surinkta medžiaga gali geriau atskleisti, kaip Mėnulis apskritai susiformavo.