Specialistai vis dar nesutaria, kaip klimato atšilimas paveiks Lietuvą. Nors dažniausiai akcentuojami dėl to kylantys pavojai, klimato pasikeitimas galėtų turėti teigiamų padarinių.

Šiaurės Vakarų Europos regionuose, tarp kurių minima ir Lietuva, bent jau kurį laiką gali atsirasti ir naujų galimybių, pavyzdžiui, geresnės sąlygos žemės ūkio gamybai ir miškininkystei, - teigiama apibendrinime „Europos aplinka. Būklė ir perspektyvos 2010 m.“

Ataskaitoje taip pat pastebima, kad dėl šiltėjančio klimato šiauriniuose regionuose gali atsirasti galimybių plėsti turizmą. Vis dėlto, kaip perspėja specialistai, neigiamas klimato kaitos poveikis greičiausiai vyraus daugelyje Europos dalių, o nauda tokiems regionams kaip Lietuva bus laikina dėl vis dažnėjančių ekstremalių situacijų, tokių kaip potvyniai ar sausros.

Laukuose – neįprasti augalai

Iki Ispanijos ar Italijos klimato sąlygų Lietuvai dar toli – per pastarąjį šimtmetį vidutinė oro temperatūra pakilo apie pusantro laipsnio, tačiau, specialistų nuomone, ir tai jau yra labai didelis tempas.

Kova su klimato kaita skelbiama visame pasaulyje ir šiandien jau beveik neliko abejojančių, kad šį procesą reikia stabdyti. Tačiau, jei to padaryti nepavyks, kokie scenarijai laukia Lietuvos?

„Žemdirbiai nuo klimato kaitos neatsiriboja ir supranta, kad reikia prisitaikyti prie kintančių gamybos sąlygų“, - teigė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vyr. specialistė ekologiniam žemės ūkiui ir agroaplinkosaugai Edita Karbauskienė.

Pasak jos, nors klimato pokyčiai Lietuvoje jau akivaizdžiai pastebimi, žemdirbiai dar nepanikuoja. „Kol kas jie labiau linkę prisitaikyti. Manome, kad šiaurinei Europos daliai šiltėjantis klimatas bus ir naudingas didinant auginamų kultūrų įvairovę bei jų derlingumą. Ūkininkai jau ne vieneri metai augina šiltų kraštų kultūras, tokias kaip kukurūzai grūdams, o šiais metais planuojamas didesnis sojų plotų auginimas. Žemdirbiai prisitaiko prie pokyčių diegdami naujas technologijas, pirkdami naujas augalų veisles, naujus augalų apsaugos produktus ir trąšas“, - pasakojo E.Karbauskienė.

Ūkininkai jau ne vieneri metai augina šiltų kraštų kultūras, tokias kaip kukurūzai grūdams, o šiais metais planuojamas didesnis sojų plotų auginimas. E. KarbauskienėI

lgiau ganytų gyvulius

Besiverčiantys gyvulininkyste skaičiuoja, kad šylant klimatui galėtų pailgėti gyvulių ganymo laikotarpis. „Tuomet ūkininkui reikėtų kaupti mažiau organinių atliekų tam laikui, kai gyvuliai laikomi tvarte. Be to, sumažėtų gyvulininkystės pastatų statybos išlaidos. Ruošiant pašarus dėl prailgėjusios vegetacijos būtų galima pasigaminti didesnius jų kiekius ir panaudoti įvairesnes kultūras“, - galimus privalumus dėstė ŽŪR atstovė.

Nors 2010 metų Europos aplinkos ataskaitoje tarp galinčių pasinaudoti naujomis šiltėjančio klimato galimybėmis minimi ir miškininkai, šios srities atstovai iš Lietuvos optimizmu nedega.

Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas Edmundas Bartkevičius šmaikštavo, kad iš klimato atšilimo naudos būtų tiek, kad reiktų mažiau šiltų drabužių ir sumažėtų sąskaitos už šildymą. „Kalbant rimtai, su tuo juokauti negalima, nes klimato atšilimas gali sukelti rimtų stichinių nelaimių“, - perspėjo jis.

Priviliotų daugiau turistų

Bene daugiausiai naudos iš šiltėjančio klimato mūsų šalyje galėtų turėti turizmo rinka.
„Jeigu tikėsime klimato atšilimu, tai Lietuvos pozicijos tarptautinėje turizmo rinkoje įgyja geresnes perspektyvas. Keletui laipsnių pakilus oro temperatūrai, vykti į tradicines turizmo šalis gali pasidaryti tiesiog per karšta. Pavyzdžiui, jau dabar vasaros sezono metu turistai nesirenka Egipto, nes ten tuo metu - per karšta“, - pasakojo Valstybinio turizmo departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Raguckas, pabrėždamas, kad tai – tik spėlionės.

Anot jo, kol kas klimatologai neturi visiškai aiškaus ir neginčytino scenarijaus, kaip keisis klimatas ilgalaikėje perspektyvoje.

„Tokie klimato pokyčiai būtų mažiau palankūs Pietų Europos kurortams, o Lietuvojekeletu laipsnių pakilus temperatūrai – būtų maloniai šilta, vis dar pakankamai žalia ir pakankamai vėsinančio vandens tiek Baltijos jūroje, tiek vidaus vandenyse“, - svarstė J.Raguckas.