Jungtinių Valstijų karinės oro pajėgos šiuo metu ieško naujos medžiagos, kuri būtų lengva, bet tvirtesnė už Kevlarą. Tai padaryti nėra lengva, nes Kevlaras, kompozitinė medžiaga, yra naudojamas ir neperšaunamose liemenėse ir kai kurių superautomobilių kėbuluose. Manoma, kad būtent vorų šilkas gali įkvėpti naująją sintetinę medžiagą, kuri karinėms oro pajėgoms dabar yra labai reikalinga.

Kevlaras, aišku, yra gera medžiaga - nors jis ir brangus, jis yra labai tvirtas ir pakankamai lengvas. Tačiau jis turi ir blogų savybių. Visų pirma, jis yra nelaidus orui. Tai galima keisti kevlaro plokštėse įrengiant vėdinimo angas, tačiau tai jau stipriai pakenktų jo struktūriniam vientisumui. Mokslininkai šiuo metu stengiasi susintetinti vorų šilką - niekas negalvoja vaikščioti po laukus ir rinkti voratinklius. Šiuo metu skaičiuojama, kad naujoji medžiaga būtų bent du kartus brangesnė už Kevlarą, tačiau ji būtų pakankamai lanksti ir laidi orui.

Tai reiškia, kad karštuosiuose pasaulio kraštuose tarnaujantys kariai taip stipriai neįkaistų. Perkaitimas karšto klimato zonose reiškia, kad kariai ima lėčiau judėti, suprastėja jų reakcijos laikas. Kartu jiems tenka nešti nemažai svorio. Dirbtinis vorų šilkas leistų bent dalies jo atsikratyti.

Vorų šilkas, beje, yra ne šiaip sau medžiaga. Jis savo savybėmis lenkia nemažą dalį sintetinio pluošto. Vienas voro siūlas yra tvirtesnis už to paties storio plieninę giją. Teoriškai, iš vorų šilko būtų galima gaminti ir neperšaunamas liemenes. Aišku, dabar tokios technologijos nėra.

JAV karinės oro pajėgos taip pat nori iš sintetinio vorų šilko gaminti parašiutus. Dėl šios medžiagos tvirtumo neabejojama, kad transportiniai parašiutai galėtų būti dar didesni, tačiau lengvesni ir kompaktiškesni. Ar galite įsivaizduoti ant vorų šilko medžiagos kabantį karinį visureigį? Apie tai jau galvojama ir skaičiavimai rodo, kad tai yra įmanoma.

JAV karinės pajėgos žvalgosi ir į kitas natūralias medžiagas - šilkverpių šilką, įvairių sraigių ir krevečių kiautus. Manoma, kad su šiuolaikinėmis technologinėmis galimybėmis šias medžiagas būtų galima greitai susintetinti ir taip kurti naujos kartos kompozitinius plastikus.