Prieš 50 metų – 1963-iųjų birželio 16 d. – Sovietų Sąjungos kosmonautė Valentina Tereškova tapo pirmąja į kosmosą pakilusia moterimi. Skrydį kosminiu laivu „Vostok 6“ atlikusi V. Tereškova iki šiol yra vienintelė moteris viena skridusi į orbitą.

LRT radijo žurnalistas Vytautas Markevičius kalbina LRT radijo korespondentą Maskvoje Stasį Planutį.

– Kas daugiau žinoma apie šį istorinį įvykį?

– Visų pirma reikia pasakyti, kad šis skrydis buvo žygdarbis. Jam reikėjo pasiruošti. V. Tereškovai tebuvo 25-eri, kai ją priėmė į kosmonautų būrį. Pats apmokymas buvo itin sudėtingas: tai ne tik gausybė teorijos ir egzaminai, bet ir neregėtos ištvermės reikalaujanti praktika.

V. Tereškova prisimena, kad treniruočių metu jas, būsimas kosmonautes, suko specialioje centrifugoje su 12 vienetų perkrova. Tai yra labai daug. Kitas išbandymas – išbūti termokameroje, kur temperatūra siekia iki 80 laipsnių šilumos apsirengus pilną kosmonauto kostiumą. Reikėdavo rašyti ir net valgyti nesvarumo sąlygomis.

Pats skrydis į kosmosą pareikalavo itin daug ištvermės. Orbitoje ji praleido tris paras. Anų laikų kosminiai laivai buvo labai maži, juose buvo labai ankšta ir vienas pagrindinių kriterijų kosmonautams tuo metu buvo ūgis ir svoris. Jie neturėjo viršyti 170 cm ūgio ir 70 kg svorio.

Komforto sąlygos kosminiuose laivuose „Vostok“ buvo tokios, jog patys konstruktoriai tarpusavy juos pravardžiavo skardinėmis.

Ir, beje, skrydis nevyko sklandžiai. Startas vėlavo visą parą. Kosmonautė, žinoma, jautėsi pavargusi, ir orbitoje nesugebėjo atlikti visų užduočių. Ji neplanuotai užmigo.

Buvo ir techninių problemų: ištisus dešimtmečius raketų konstruktoriaus Sergejaus Koroliovo prašymu, V. Tereškova saugojo paslaptį, jog kosminio laivo valdymo punkto laidai buvo sujungti neteisingai. Esant sudėtingai situacijai, jei būtų reikėję įjungti rankinį valdymą, vietoje to, kad leistųsi, kosminio laivo varikliai būtų įjungti skristi tolyn nuo Žemės.

Laimei, to neprireikė ir po trijų parų skrydžio V. Tereškova laimingai nusileido.

– Kaip šiuo metu gyvena V. Tereškova?

– Kalbant apie V. Tereškovą ne kartą tenka vartoti tokius žodžius kaip „pirmoji“ ir „vienintelė“, nes ji iš tiesų yra įspūdinga asmenybė ir išskirtinė moteris. V. Tereškova tapo ne tik pirmąja moterimi kosmonaute, bet ir pirmąja ir kol kas vienintele moterimi, atlikusia absoliučiai savarankišką skrydį į kosmosą. Visos kitos skraidė su didesnėmis komandomis.

V. Tereškova taip pat iki šiol yra vienintelė moteris, kuri atliko svarbų vaidmenį Rusijos kariuomenėje. Ji atsistatydino tik 1997-aisiais. Nuo to laiko ji dėsto būsimiems kosmonautams. Ji yra profesorė, daugiau nei 50-ies mokslinių darbų autorė. Ir, nepaisant palyginus garbaus amžiaus, ji iki šiol yra aktyvi ir energinga: ji dirba Rusijos parlamente, dalyvauja visuomeniniuose projektuose.

Šiomis dienomis atsidūrusi visos pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre V. Tereškova tikrai nustebino pasakydama, kad ir dabar norėtų skristi į kosmosą, pavyzdžiui, į Marsą. Net ir tuo atveju, jei tai būtų kelionė į vieną pusę.

Marsas yra viena jos svajonių, o V. Tereškova yra linkusi savo svajones įgyvendinti. Štai prieš 50 metų iš kosmoso pamačiusi Australiją užsimanė kada nors joje apsilankyti ir po daugelio metų šią savo svajonę ji įgyvendino.

Na, o kalbant apie kosmonautės asmeninį gyvenimą, verta prisiminti, kad ji buvo ištekėjusi už savo kolegos Adriano Nikolajevo, kuriam pagimdė dukrą Jeleną – pirmąjį ir, ko gero, vienintelį kūdikį pasaulyje, kurio abu tėvai yra kosmonautai. V. Tereškova turi du anūkus ir ji juos auklėja.