Tęsiame Saulės sistemos planetų kolonizavimui skirtą ciklą apie tai, koks gyvenimas būtų įvairiausiuose Saulės sistemos kampeliuose. Praėjusį kartą susipažinome su niūriojo Urano palydovais. Metas žvilgtelėti į jo kaimyną Neptūną ir jo palydovų svitos lyderį Tritoną, kuris, pasirodo, yra šalčiausias dangaus kūnas Saulės sistemoje. Taigi, koks gyvenimas būtų Tritone?

Pats Neptūnas, kaip ir kiti Saulės sistemos dujiniai milžinai, neturi kieto paviršiaus, tad kosminę koloniją būtų galima steigti didžiausiame Neptūno mėnulyje – Tritone. Kurį, beje, iki šiol yra aplankęs vienintelis zondas – 1989 m. vasarą per Neptūno sistemą praskriejo "Voyager 2", kuriam pavyko nufotografuoti tik pietinį Tritono pusrutulį.

Iš nuotraukų paaiškėjo, kad Tritono paviršius sudarytas iš uolų ir azoto ledo. Mėnulio paviršiuje yra ir labai lygių, ir krateriais sėte nusėtų regionų. Lygumos – dulkių ir azoto dujų kamuolių rezultatas. Tie kamuoliai veržiasi iš Tritono plutos ir švelniai pasklinda po retą Tritono atmosferą. Ar labai pavojingi būtų tie geizeriai stovintiems netoli jų, nežinia.

"Tas dulkių ir dujų debesų aktyvumas mums dar mažai žinomas, – pripažįsta Londono Imperatoriškojo koledžo (JK) kosmoso fizikas Adamas Mastersas. – Aš verčiau būčiau atsargus ir mėginčiau likti nuo tokių geizerių kuo atokiau."

Žiema ir vasara trunka po 80 metų

Nors retoje Tritono atmosferoje būna lengvų vėjų, stovėdamas mėnulio paviršiuje jų nepajustum. "Jausmas būtų labai panašus, kaip ir stovint mūsų Mėnulyje, – patvirtino A. Mastersas. – Deja, Tritono atmosfera yra per daug reta, kad dangus ten būtų nusidažęs kokia nors spalva – dangaus skliautas Tritone visada juodas."

Neptūnas aplink Saulę apkeliauja tik per 165 metus, todėl poliarinės žiemos ir poliarinės vasaros Tritone trunka po 80 metų. Dėl saulės šviesos Tritone atsiranda metų laikų ir atmosferos slėgio pokyčiai: atmosfera sutankėja, kai saulė pakaitina azoto, metano ir smalkių (anglies monoksido) ledą, o ledas dėka pradeda garuoti, nespėdamas pereiti skysto būvio fazės (toks kietų kūnų garavimas vadinamas sublimacija).

Saulės sistemos šalčio polius

Skaičiuojama, jog po Voyager 2 apsilankymo 1989 m. atmosferos slėgis pietiniame Tritono pusrutulyje turėjo padidėti net 4 kartus. Vis dėlto atmosferos slėgis Tritone už atmosferos slėgį Žemėje mažesnis net 20 tūkst. kartų.

Jei tektų gyventi Tritone, pasidžiaugti temperatūriniais metų laikų pokyčiais nebūtų galimybių. Vidutinė temperatūra Tritone siekia apie -235°C. Tritonas yra šalčiausias žinomas Saulės sistemos kūnas.