Europos kosmoso agentūros (ESA) kibernetinis zondas „Philae“, nusileidęs ant kometos, skriejančios Saulės link, susisiekė su Žeme jau aštuntą kartą po to, kai praėjusį mėnesį nubudo po ilgos pertraukos, penktadienį pranešė Prancūzijos kosmoso agentūra (CNES).

Po 15 parų trukusios tylos „Philae“ užmezgė 20 minučių trukusį ryšio seansą su valdymo centru Žemėje per kosminį aparatą „Rosetta“, anksčiau atgabenusį jį prie 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometos, o dabar besisukantį aplink jos branduolį, sakoma pranešime.

Šis ryšio seansas yra „labai drąsinanti žinia likusiai „Philae“ misijai“, pabrėžė CNES.

Iš skalbyklės dydžio roboto jokių žinių nebuvo gauta nuo birželio 24 dienos, tad tokia užsitęsusi pertrauka kėlė nerimą misijos vadovams.

„Philae“ pirmąkart nubudo birželio 13 dieną, po septynis mėnesius trukusio „miego“ ant kometos paviršiaus.

Mažytis zondas nusileido pernai lapkričio 12 dieną, prieš tai 10 metų skriejęs kosmose pritvirtintas prie „Rosetta“.

Nusileidimas nebuvo sklandus – „Philae“ kelis kartus atšoko nuo gruoblėto kometos paviršiaus ir sustojo šešėlio zonoje, todėl saulės šviesa negalėjo įkrauti jo akumuliatorių.

„Philae“ akumuliatorių energijos pakako apie 60 valandų darbo, per kurias buvo atliekami įvairūs tyrimai, naudojant aštuonis iš 10 jo prietaisų. Galiausiai lapkričio 15 dieną aparatas persijungė į budėjimo režimą.

Tačiau zondo akumuliatoriai vėl pradėjo kaupti iš fotovoltinių baterijų gaunamą energiją, kometai artėjant prie Saulės maždaug 31 km per sekundę greičiu.

Ketvirtadienį užmegztas aštuntasis kontaktas buvo iki šiol ilgiausias – nepertraukiamas ryšys truko 12 minučių, nurodė CNES. Per tą laiką pavyko parsisiųsti itin svarbių duomenų, surinktų per „Philae“ atliktus kometos tyrimus.

„Šis ryšys buvo iki šiol pats geriausias; buvo tik keli sutrikimai“, – sakoma agentūros pranešime.

„Geras ženklas ateičiai, nes toks geras ryšys leistų (tyrėjų) grupėms perimti „Philae“ valdymą ir duoti jam komandų“, – galbūt mėginti pakeisti padėtį arba pradėti gręžti kometos branduolio gruntą.

„Philae“ aprūpintas dešimčia prietaisų, kurie, kaip tikisi zondo kūrėjai, padės daugiau sužinoti apie kometų sandarą ir jų tikėtiną vaidmenį gyvybės Žemėje atsiradime.

Kometos yra šalti dulkių ir ledo gurvuoliai, išlikę nuo Saulės sistemos formavimosi laikų prieš 4,6 mlrd. metų.

Kai kurie ekspertai kelia prielaidą, kad daugybė kometų nukrito ant besiformuojančios Žemės, atnešdamos į mūsų planetą daug vandens ir cheminių medžiagų, kurios galbūt padėjo atsirasti gyvybei.

67P dabar artėja prie perihelio – arčiausiai Saulės esančio jos orbitos taško už maždaug 185 mln. kilometrų nuo mūsų centrinio šviesulio – ir pasieks jį rugpjūčio 13 dieną. Mokslininkai nekantriai laukia galimybės iš arti stebėti dramatiškus pokyčius kometos branduolyje, kuriame dėl Saulės kaitros tirpstant ledui ir užšalusioms dujoms į kosmosą paskleidžiama daug medžiagos.