Lietuviai padarė tarptautinio lygio atradimą, kuris gali atverti kelius kurti naujos kartos didelės galios biokuro ir biosaulės elementus.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) ir Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų komanda dirbo ieškodama efektyvesnių būdų išgauti energiją iš biomasės – žemės ūkio ar maisto atliekų, nuotekų, panaudotų aliejų, be tikslo supūvančių augalų, taip pat ir biologinės kilmės terpių. „Vienas iš geriausių būdų energijai iš atsinaujinančių šaltinių gauti yra biokuro elementai, kurie turi du komponentus – bioanodą ir biokatodą. Savo darbe mes sprendėme biokatodo problemą, kuri elektrochemikams nedavė ramybės nuo 1978 m. Iki šiol niekam nebuvo pavykę sukurti tokio efektyvaus biokatodo, kokį sukūrėme mes“, – pasakojo VGTU Chemijos ir bioinžinerijos katedros jaunesnysis mokslo darbuotojas Dalius Ratautas.

Mokslininkų atradimas pripažintas ir įvertintas tarptautiniu mastu – jų parengtą mokslinį darbą „Oxygen Electroreduction Catalysed by Laccase Wired to Gold Nanoparticles via the Trinuclear Copper Cluster“ publikavo prestižinis multidisciplininis žurnalas „Energy&Environmental Science“.

Pasak D. Ratauto, patekimas į šį žurnalą – didelis pripažinimas, nes leidinio cituojamumo rodiklis yra labai aukštas ir siekia 25,4 (2016 m.), taip pat remiantis įvairiais reitingais žurnalas yra laikomas pirmuoju pasaulyje trijose mokslo kategorijose – energijos gavimo ir kaupimo, alternatyvaus kuro technologijų ir aplinkos apsaugos.

Lietuvių parengto straipsnio trys pirmieji autoriai yra VU mokslininkas Marius Dagys, VGTU Chemijos ir bioinžinerijos katedros lektorius Audrius Laurynėnas ir jaunesnysis mokslinis darbuotojas D. Ratautas. Straipsnyje aprašytus tyrimus mokslininkų komanda pradėjo prieš 3 metus, kai D. Ratautas dar buvo VGTU magistro studentas. Jis su kolega A. Laurynėnu ir M. Talaikiu – jauniausi iš visos dešimties tyrėjų komandos. Rašant darbą D. Ratautas VGTU laboratorijoje atliko didžiąją dalį elektrochemijos eksperimentinių matavimų, o A. Laurynėnas visą procesą aprašė matematiniais modeliais.

Tyrimai, pasak D. Ratauto, bus tęsiami ir toliau. Kitas žingsnis – biokuro elemento, su jų sukurtu unikaliu biokatodu, panaudojimas tikslinėse terpėse – biomasės atliekų tirpaluose, o taip pat ir biologiniuose skysčiuose, pvz., žmogaus kraujyje. „Siekiame biokuro elementus panaudoti ne tik energijos gavimui iš biomasės, bet ir iš biologinių terpių.

Dėl šios priežasties norime juos padaryti labai mažus, kad būtų galima implantuoti į gyvus organizmus. Tokiu atveju jie galėtų generuoti elektros srovę iš kraujo ir ją panaudoti įvairiems nano įrenginiams. Pvz., galėtų būtų sukurtas gliukozės matuoklis, kuriam nebereikėtų išorinio energijos šaltinio: jis tuo pačiu metu matuotų gliukozės kiekį kraujyje ir iš jos pačios gamintųsi sau energiją“, – pasakojo VGTU mokslininkas.