Yra žinoma, kad kiauniniai gyvūnai (šeškai, audinės, žebenkštys ir pan.) gali užsikrėsti žmonių kvėpavimo takų virusais dėl savo kvėpavimo takų panašumo į žmonių kvėpavimo takus, pvz. šeškai yra plačiai naudojami gripo tyrimuose. Dėl šios priežasties viruso perdavimas tarp žmonių ir audinių nestebina, o apie tai pirmiausia, dar šių metų pavasarį, buvo pranešta audinių fermose Nyderlanduose.

„Visi organizmai kopijuodami savo genetinę medžiagą pridaro klaidų, kurios yra žinomos kaip mutacijos. RNR virusai, tokie kaip SARS-CoV-2, šias mutacijas patiria maždaug milijoną kartų dažniau nei didesni organizmai, tokie kaip mes. Jei kiekvienas žmogus vidutiniškai turi 60 naujų mutacijų, kurios neegzistavo jų tėvuose, sekant genealoginę SARS-CoV-2 liniją nauja mutacija bus aptinkama maždaug kas 2.3 savaites. Mutacijų dažnis, prasmė ir jų poveikis organizmams biologijoje kardinaliai skiriasi nuo jų atvaizdavimo medijose. Nėra nemutuojančių virusų, todėl kalbėti apie kiekvieną mutaciją, lyg ji būtų itin reikšminga ir svarbi, nėra prasmės“, – mutacijų įprastumą aiškina Įrodymais grįstos medicinos grupės evoliucinis biologas Gytis Dudas.

Lietuvos atvejis

Kalbant apie Jonavos ūkyje įvykusius užsikrėtimus ir jų mutacijas, juos patvirtinti arba paneigti galės dabar vykstantys SARS-CoV-2 genetinės medžiagos sekoskaitos (viruso genomo nuskaitymo) darbai. Žvėrelių užsikrėtimas pastebėtas šiems pradėjus gaišti, todėl viruso paplitimo mastą ūkyje reikėtų įvertinti tiksliau. Pasak žiniasklaidos, iš narvelių buvo paimti 22 mėginiai, iš kurių visi buvo teigiami ir visos juose buvusios audinės (~40 žvėrelių) buvo sunaikintos, todėl galime spręsti, kad paplitimo mastas tarp ūkio audinių gali būti žymiai didesnis.

„Sekoskaita greičiausiai parodys, kad Jonavos audìnių ūkyje esantis SARS-CoV-2 panašesnis į virusą cirkuliuojantį žmonėse Lietuvoje, negu kad į virusus kituose audìnių ūkiuose Europoje – virusus, kurie audinėse atsidūrė daugelį kartų iš užsikrėtusių prižiūrėtojų, – sako Gytis Dudas. – Negalime būti tikri, tačiau nestebintų, jei Jonavos audinėse būtų aptikta Y453F mutacija, siejama su viruso prisitaikymu užkrėsti audines. SARS-CoV-2 su šia mutacija jau yra aptikta cirkuliuojanti tarp žmonių Šiaurės Jutlandijoje, be akivaizdžiai pakitusių viruso savybių.“

Žvėrelių nakinimas – ne vienintė išeitis

Nežabotas SARS-CoV-2 plitimas tarp tankiai laikomų audinių kelia grėsmę tiek dėl galimybės žmonėms užsikrėsti nuo audinių, tiek dėl ilgainės rizikos, kad audinėse gali būti atrinkti viruso variantai su pakitusiomis savybėmis. Vienas iš šios problemos sprendimo būdų yra žvėrelių naikinimas, kitas – itin akylai stebėti užkrėstą ūkį(-ius), plačiai naudoti geriausias asmeninės apsaugos priemones ūkio darbuotojams, juos pastoviai profilaktiškai tirti ir, idealiai, atskirti ūkio darbuotojus nuo plačios visuomenės, kol ligos situacija ūkyje išsispręs visoms audinėms ir darbuotojams persirgus arba pasiskiepijus.

Šių metų balandį savo naujienlaiškyje ir spaudos konferencijos metu Statens Serum Institut (SSI, viena iš Danijos valstybinių tyrimų institucijų) paskelbė, kad aptiko SARS-CoV-2 audinėse. Pagal SSI pranešimą, nuskaičius viruso genetinę medžiagą, rastą tiek audinėse, tiek su jomis kontaktavusiuose žmonėse, tapo aišku, kad audinės užsikrėtė virusu nuo žmonių, o 12 žmonių greičiausiai užsikrėtė nuo audinių.

Žiniasklaidoje sensaciją sukėlė SSI paminėta viena (iš 5) SARS-CoV-2 viruso grupių, paplitusių audinėse ir turinti 4 mutacijas. Grupės, SSI nepaviešinus savo analizuotų duomenų, greičiausiai buvo apibrėžtos kaip penki atskiri SARS-CoV-2 patekimai į audinių populiacijas iš sergančių žmonių.

„Dvi iš minėtų mutacijų yra paplitusios žmonių protrūkiuose, todėl greičiausiai į audines pateko būtent iš žmonių. Iš likusių dviejų mutacijų, Y453F taip pat buvo pastebėta audinių protrūkyje Olandijoje, todėl, tikėtina, kad tai yra SARS-CoV-2 adaptacija plisti audinėse, – sako G. Dudas. –  Yra žinoma, kad Y453F keičia SARS-CoV-2 tvirtinimąsi prie viruso šeimininko ACE2 receptoriaus, kuris skiriasi tarp žmonių ir audinių. Paskutinė mutacija (I692V) yra nutolusi nuo funkcionaliai svarbių SARS-CoV-2 S baltymo (vakcinų taikinio) dalių, todėl abejotina, ar ji turės poveikį skiepų efektyvumui ar viruso pernešimui. Taigi, nors danų mokslininkų pasiūlytas argumentas, skirtas pateisinti audinių skerdimą, yra prastai pagrįstas, tačiau tankiai apgyvendintų audìnių skerdimas gali būti racionalus dėl kitų priežasčių.“

Audìnių naikinimo sprendimai buvo taikyti ir Nyderlanduose, kur audinių fermų draudimas priimtas 2013 m. ir tokios fermos turi būti uždarytos iki 2023 m. Viena iš pateisinamų priežasčių yra nenoras papildomai apkrauti sveikatos apsaugos sistemos. Šiuo metu daug kur Europoje nepavyksta suvaldyti COVID-19 protrūkių tarp žmonių, todėl leisti virusui plisti gyvūnuose, iš kurių jis gali peršokti atgal į žmones, bei stebėti jo genomo pokyčius, yra didelė našta sveikatos apsaugos sistemai.

Taip pat egzistuoja labiau hipotetinis argumentas naikinti audines. Audinės fermose yra laikomos labai tankiai, taip palengvinant SARS-CoV-2 plitimą. Iš paukščių ūkiuose kilusių paukščių gripo protrūkių žinome, kad tankiai laikomi gyvūnai atrenka gripo virusus sukeliančius didesnį mirtingumą. Negalime teigti, kad SARS-CoV-2 sektų tuo pačiu keliu, juo labiau, kad koronavirusai ir gripo virusai yra negiminingi, tačiau nereaguoti į aktyvų plitimą gyvūnų fermų viduje, būtų neatsakinga. Apibendrinant, nors ir nežinome ar virusai prisitaikę plisti tarp tankiai laikomų audìnių gali tapti pavojingesniais žmonėms, tačiau žinome jog SARS-CoV-2 virusas gali būti perduodamas abiem kryptimis tarp žmonių ir audìnių. Todėl derėtų į tokias situacijas reaguoti anksti bei stebėti, ar SARS-CoV-2 pradeda plisti kiauninių gyvūnų fermose ir apylinkėse gyvenančiuose žmonėse.